Mirtini šūviai
Penktadienio popietę Panevėžio rajono Kaubariškio kaime esančios sodininkų bendrijos „Žilvitis“ soduose plušėjusių žmonių ramybę sudrumstė tylioje Lelijų gatvelėje prapliupę netikėti šūviai.
Jų būta ne vieno ir ne dviejų. Po šūvių prie sodo namelio sienos liko gulėti 54-erių metų panevėžietė Marijana Miškinienė. Kiek tolėliau, ant takelio, parkrito krauju paplūdęs jos draugas 56-erių metų Valentinas C.
Tik egzekuciją įvykdęs vyriškis ne vienam sode dirbusiam kaimynui matant sėdo į mėlynos spalvos automobilį „Volvo“ ir išvažiavo.
Egzekuciją planavo?
Kraupų įvykį mačiusiems ir jo neregėjusiems, bet apie tai išgirdusiems sodo kaimynams pasirodė, kad susidoroti su buvusia drauge vyriškis planavo iš anksto. Jie stebėjosi: kaip vyras nepabūgo šaudyti į buvusią draugę vidury baltos dienos – apie pusę antros.
Sode tokiu metu buvo daug žmonių. Šalia nušautos M.Miškinienės namo savo sklype ramiai pietavusi sutuoktinių pora nė neįtarė, kad kaimynystėje vyksta kruvina drama. „Išgirdom du šūvius, – pasakojo moteris. – Po pirmo šūvio tarsi nieko blogo neįtarėme. Tik po to, nuaidėjus antrajam, išgirdome moters aimaną ir supratome, jog įvyko kažin kas negero. Nuskubėjome prie kaimynų namo, dar spėjome pamatyti sprunkantį vyrą. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo.“
Prie namo atbėgusieji pamatė kruviną vyrą, su kuriuo iš ryto į sodo namelį baltos spalvos automobiliu atvyko M.Miškinienė. „Vyriškis dar kalbėjo, – sakė sodo kaimynė. – Jis atskubėjusių į pagalbą žmonių paprašė užrakinti automobilį bei paduoti iš mašinos salono mobiliojo ryšio telefoną. Tvirtino norintis paskambinti sūnui, nes jaučiąs, kaip silpsta.“
Draugavo su kitu
Kaimynai nedelsdami paskambino policijai, medikams. Belaukdami pagalbos kalbėjo, kad žuvusioji sodą šioje bendrijoje turėjusi seniai, puikiai jame tvarkėsi. Sklypas buvo laikomas pavyzdiniu. Nelaimės dieną ji su Valentinu C. genėjo medžius, tvarkė aplinką, degino šakas, šiukšles. Po mirtinų šūvių taip ir liko gulėti su guminėmis pirštinėmis.
Anot M.Miškinienę pažinojusių sodininkų bendrijos kaimynų, našlė anksčiau į sodą atvažiuodavusi su vyresniu už ją vyriškiu. Tuo, kuris po šaudymo pabėgo. Tačiau maždaug prieš metus sode kaimynai jau matydavo moteriai padedantį tvarkytis Valentiną C. Ir tą lemtingą dieną jie abu atvažiavo iš ryto. O per pietus pasirodė mėlynasis automobilis.
Šratais sužeistam į nugarą ir koją Valentinui C. kaimynai suteikė pirmąją pagalbą: diržu suveržė galūnę, kad nenukraujuotų, perrišo peties žaizdą. Atskubėję medikai vyrą išvežė į ligoninę, kur buvo skubiai operuotas. Policijos pareigūnams dar pavyko jį apklausti.
Nustatyta, kad trijulė vienas kitą pažinojo. Kurį laiką Marijana artimiau bendravo su į ją vėliau šaudžiusiu vyriškiu, tačiau susirado kitą draugą. Jis – irgi našlys, turintis jau suaugusius vaikus, kaip ir ji. Pora ruošėsi vestuvėms. Ankstesnis gerbėjas turėjo žmoną, suaugusius vaikus ir netgi anūkus.
Netrukus rado
Policijos pareigūnai operatyviai ėmė ieškoti moterį nušovusio ir vyrą sužeidusio ginkluoto vyriškio. Buvo baiminamasi dėl tolesnių pasekmių ir neprognozuojamo jo elgesio. Nors prie šaudžiusiojo namų surengta pasala, jis negrįžo. Paskelbus įtariamojo žudiko paiešką, blokuoti visi keliai, pasitelktos net oro pajėgos.
Tik, kaip vėliau paaiškėjo, vyriškis sprukti niekur ir nesiruošė. Šeštadienį panevėžiečių šeima, nuvykusi į Paežerį, netoli Bobkalnio kaimo, apžiūrėti savo miško, siaurame miško keliuke pastebėjo mėlynos spalvos automobilį. Apie penktadienį įvykusią tragediją sodininkų bendrijoje girdėję panevėžiečiai dar pasiskambino namiškiams. Šie patvirtino, kad rastojo ir spaudoje policijos skelbto, kaip ieškomo, automobilio numeriai sutampa.
Nuošalesniame miško keliuke paliktos mašinos durelės buvo atidarytos. Viduje matėsi sėdintis vyriškis. Jis, kaip paaiškėjo, sąskaitas su gyvenimu suvedė iš to paties šautuvo paleidęs kulką sau į kaktą.
Kėlė pavojų
Apžiūrėję automobilį policijos pareigūnai rado besimėtančius dar 8 šovinius ir 16-ojo kalibro medžioklinį šautuvą. „Į moterį šaudyta iš nelegaliai laikyto medžioklinio šautuvo 9-ojo kalibro šratais, skirtais medžioti šernams, – sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato rajono Policijos komisariato viršininkas Darius Pliavga. – Šaudydamas sode jis galėjo netyčia sužeisti ir niekuo dėtus žmones. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, J.Daniūnas buvo ramus žmogus, tačiau nelaimės buvo galima išvengti, jei namiškiai būtų laiku ėmęsi priemonių. Pareigūnų turimais duomenimis, vyro elgesio pasikeitimus artimieji buvo pastebėję.“
Nušauta podukra
Šiuo metu, kaip patvirtino rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Ramūnas Drakšas, atliekamas ikiteisminis tyrimas J.Daniūno mirties priežasčiai nustatyti. Dėl nužudymo bei sužeidimo irgi pradėtos baudžiamosios bylos. Jos kol kas dar tiriamos ir bus nutrauktos vėliau, sutvarkius visus dokumentus.
Senokai policijoje dirbantis kriminalistas sakė, esą tokių atvejų kaip šis labai retai pasitaiko. Prisiminė tik vieną. PB rašė apie tai, kad 2003-iųjų pabaigoje savo namuose Vėžaičių kaime, netoli Raguvos, iš legaliai laikyto medžioklinio šautuvo 71 metų patėvis Antanas Zaronskis nušovė 18-metę podukrą. Tragedija įvyko merginos motinos akyse.
Raimondas Alekna, psichoterapeutas:
Šiuo konkrečiu atveju neįmanoma tiksliai įvardyti, dėl ko žmogus taip padarė. Kiekvienas atvejis skirtingas. Paprastai nebūna vienos pagrindinės priežasties, jų būna kelios. Blogai besibaigiančiuose problemų sprendimuose paprastai abi pusės kažkiek kaltos, kai žmogus ryžtasi agresijai. Akivaizdu, kad to nebūtų, jei abi pusės būtų ieškojusios išeities ir padariusios išvadas. Kai to nedaroma, įsisenėjusi problema persirita į tokią liūdną atomazgą. Žmogus turi matyti problemą, ją pripažinti, nenuvertinti jos, suprasti, kad galima ją spręsti. Jei to nemato arba nuvertina, arba mano, kad problema neišsprendžiama, tuomet ir įvyksta tragedija. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju nebuvo įvertinta problema ar situacijos sudėtingumas bei nesiimta adekvačių priemonių.