„Nerijui Bilevičiui, (...) paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, suderinti su Lietuvos baudžiamojo kodekso nuostatomis, jo Švedijos Karalystėje įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir palikti tą pačią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Bausmę skirti atlikti kalėjime“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo nutartyje.
Kaip informavo teismas, nustatyta, kad N. Bilevičiaus padaryta nusikalstama veika atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris nurodo, kad itin žiauriai nužudžius bejėgiškos būklės žmogų gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Ši teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama. Nutarties nuorašas nedelsiant bus išsiųstas nuteistajam N. Bilevičiui.
Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėjo po to, kai Radviliškio prokuratūra apskundė Radviliškio teismo nutartį, kuria už nužudymą Švedijoje nuteistam N. Bilevičiui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos prokuratūros vertinimu, nuteistasis turi kalėti iki gyvos galvos.
Radviliškio rajono apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už tokį nusikaltimą N. Bilevičius sulauktų laisvės atėmimo bausmės nuo 7 iki 15 metų. Teismas nustatė N. Bilevičiui maksimalią bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, ją skirta atlikti pataisos namuose.
Pagal Švedijos įstatymus, nuteistasis iki gyvos galvos po dešimties metų kalinimo gali kreiptis į teismą, kad bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskui atlikus du trečdalius terminuotos bausmės, nuteistasis gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo.
N. Bilevičiaus prašymą išnagrinėjęs Švedijos teismas neprieštaravo, kad jis bausmę atliktų savo šalyje. Vėliau dokumentai iš Švedijos buvo atsiųsti Lietuvos teisingumo ministerijai. Ministerijos Tarptautinės teisės departamentas medžiagą išsiuntė teismui pagal paskutinę N. Bilevičiaus gyvenamąją vietą – Radviliškio rajoną.
2015 metų lapkritį Švedijos Skaraborgo teismas pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą Lisą Holm. Teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N. Bilevičių nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
L. Holm dingo 2015 metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.
Teismo nuosprendyje skelbta, kad L. Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N. Bilevičiaus DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai švedė buvo nužudyta.
L. Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.