Kriminologijos profesoriui Leifui G. W. Perssonui kelia abejonių prokuroro pateikiami neva šių asmenų kaltę įrodantys faktai, rašo expressen.se.
„Nusikaltimo eigos apibūdinimas atrodo šiek tiek nepakankamas. Mano supratimu, kol kas apie nusikaltimą žinoma per mažai“, - mano jis.
Birželio 12 d. vakarą policija sulaikė du lietuvius brolius ir vyresniojo brolio žmoną dėl įtarimų nužudžius 17-metę švedę L. Holm. Birželio 16 d. Švedijos Skaraborgo teismas leido suimti tris įtariamuosius: broliai įtariami L. Holm nužudymu, o vyresniojo brolio 34-erių žmona – nusikaltimo slėpimu.
„Nusikaltėlių apibūdinimas gana miglotas“, - svarstė L. G. W. Perssonas.
Prokuroras Larsas Goranas Wennerholmas jau anksčiau yra teigęs, kad šiuo metu neturima teismo medicinos ekspertų pateiktų ir įtariamuosius su nusikaltimo įvykdymu susieti galinčių įrodymų, tačiau patikino atlikęs išsamų prieinamų duomenų, galinčių įrodyti įtariamųjų kaltumą, vertinimą.
„Galėjo būti nusikaltimo liudininkų, jos daiktai galėjo būti rasti jų namuose“, - sakė kriminologas.
Vis dėlto L. G. W. Perssonas abejoja prokuroro pateiktų įrodymų neginčijamumu.
Eksperto manymu, L. Holm kūno skrodimas jau turėjo būti atliktas, taigi turėjo būti nustatytas ir mirties laikas, o tada jau galima teigti ką nors tiksliau nei „kažkada tarp birželio 7 ir 12 d.“.
Jo teigimu, statistika rodo, kad dingę ir vėliau rasti nužudyti asmenys daugeliu atvejų būna nužudomi neilgai trukus po pagrobimo.
„Lisa Holm galėjo būti laikoma gyva nuo pat pagrobimo dienos, o tai neatrodo labai tikėtina“, - abejonėmis dalijosi švedų kriminologas.
„Dabar jie sulaikė asmenis, gyvenančius ūkyje, esančiame šalia tos vietos, kur dingo Lisa Holm. Vis dėlto policijai prireikė penkių dienų, kad juos apklaustų“, - pabrėžė L. G. W. Perssonas.