„Dabar policija rūpinasi viskuo: šiukšlėmis, turi griauti namus (pagal teismo sprendimus), prižiūrėti, kad nelakstytų po taborą palaidi šunys, kad romai nevogtų elektros. Esame vieniši kariai. Trūksta politinės valios,“ - atviravo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkas Arūnas Paulauskas.
Įsitraukia į nusikalstamą veiklą tie patys nuo narkotikų priklausomi žmonės, praradę gyvenimo prasmę ir tikslą, gyvenantys tik mintimi, kaip palengvinti savo būklę ir dėl „dozės“ pasiryžę viskam, nė negalvodami, kad tai nelegalu, kelia pavojų savo ir kitų gyvybei, praras laisvę. Tie žmonės tiesiog egzistuoja nuo vienos „dozės“ iki kitos.
Jei anksčiau čigonas buvo tapatinamas su arkliavagiu, o moteris čigonė su apsukria būrėja, kuri gali apvogti ar tiesiog išvilioti pinigus, nors nekaltai pasiūlė nuspėti ateitį iš delno, dabar problema kur kad rimtesnė. Iš taboro keliaujantys narkotikai, kurių srautus sunku sustabdyti. Visgi idėjų, kaip kontroliuoti romų veiklą yra.
„Tabore romai jaučiasi komfortiškai, narkotikų platinimas yra tapęs kompleksiniu verslu. Tabore jie įsirengę įvairias slėptuves, turi žvalgus, kurie stebi, ar neatvyksta policija ir tuoj pat, vos mus pastebėję, praneša, kad platintojai paslėptų narkotikus. O slepia jie itin įvairiai, esame radę narkotikų net paslėptų kūdikio sauskelnėse. Manau, jei romai būtų išskirstyti po Vilnių ar rajoną, būtų lengvesnė jų socializacija“, - kalbėjo A. Paulauskas.
Anot komisariato vadovo, dabartinė sostinės valdžia yra linkusi ne griauti taboro lūšneles, o tikisi skirti daugiau dėmesio pačių romų veiklai, mokslams. Kol kas Vilniaus vadovai ne taip ir seniai dirba, tad ar bus kokie rezultatai sunku spėlioti. Tai parodys laikas.
Pareigūnas neslepia, kad romai įsitraukia į narkotikų platinimo verslą, nes yra socialiai pažeidžiami - jie ieško lengvo uždarbio, mat romų kultūra savita, vyrams dirbti žema: paisantis įsitikinimų romas niekada neskaldys malkų. Todėl tabore ir atsirado vergai, kurie nudirba fizinius darbus. Be to, į narkotikų platinimo verslą ar kitą nusikalstamą veiklą lengviausia įtraukti neraštingus, neturinčius išsilavinimo žmones. Jei romai ištrūksta iš taboro, keičia gyvenimo būdą, mokosi, imasi darbo, jie nutolsta nuo savo šaknų ir tampa visuomenės dalimi. Visgi tokių nėra labai daug. Be to, romai turi itin stiprų šeimos kultą: jei tik tėvai atsiduria už grotų, jų vaikais kaip mat ima rūpintis seneliai ar kiti artimieji. Net jei nėra artimųjų, vaikus vis tiek gana gretai kas nors imasi globoti. Tiesa, tai romai daro ir dėl pinigų, mat už vaikus jie gauna išmokas.
Komisariato vadovas sako, kad taboras, deja, yra dalis mūsų visuomenės. Narkotikų platintojai juo naudojasi, kad pasiektų narkomanus, tačiau realiai pagal tai, kas randama tabore, galima spręsti ir kokie narkotikai platinami visoje Lietuvoje.
„Sklinda kalbos, kad tabore narkotikai yra maišomi su visokiomis medžiagomis, tačiau pastaruoju metu narkotikų pirkėjai gauna itin gryną heroiną. Nuo narkotikų priklausomas asmuo gali nė pats nežinodamas gauti 4-5 kartus didesnę dozę. Pastaruoju metu tabore ir jo apylinkėse per porą savaičių mirė devyni nuo narkotikų priklausomi asmenys. Neatmetama, kad jie perdozavo gryno heroino. Tiesa, tikslios mirties priežastys bus aiškios po ekspertizės“, - pasakojo A. Paulauskas.
Žmonės, kurie praradę gyvenimo prasmę ir pasilikę tabore net žinodami apie kitų mirtį, reaguoja ramiai. Ne vienas pats sako suprantantis, kad jiems liko nedaug. Tačiau retas, kuris keičia gyvenimo būdą net po reabilitacijos. Tiesa, gydytis gali ne kiekvienas. Pagal dabartinę tvarką, jei žmogus neturi asmens dokumento, jis neturi galimybės būti gydomas.
Norint pakeisti taboro gyventojų ateitį, anot A. Paulausko, reikėtų tai daryti nuo vaikų, kuriems dar viskas prieš akis. Mokslas ir kitoks auklėjimas bei požiūris į gyvenimą, anot pareigūno, gali padėti pakeisti taboro gyventojų likimus. Tačiau čia reikalinga valdininkų pagalba.