Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė ketvirtadienį paskelbė nuosprendį aštuoniems iš prostitucijos besipelniusiems asmenims – nuteistieji į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 67 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš prostitučių.
„Baudžiamasis įstatymas numato, kad iš nusikalstamos veikos gautos lėšos turi būti konfiskuojamos“, – pažymėjo V. Šelmienė.
Pinigus teisėja nutarė išieškoti iš penkių vyrų ir trijų moterų, vadovavusių Vilniuje veikusiam prostitucijos tinklui – Stoties rajone dirbusios merginos buvo įkalbėtos teikti lytines paslaugas nuomojamuose butuose. Sąvadautojai klientų prostitutėms parūpindavo įvairiose žiniasklaidos priemonėse publikuodami skelbimus.
Ikiteisminio tyrimo metu policijos tyrėjai buvo paskaičiavę, kad sąvadautojai per dvejus metus iš prostitucijos galėjo uždirbti net apie 246 tūkst. Eur, tačiau šios sumos teismas iš kaltinamųjų nepriteisė, nes tiksliai nebuvo galima nustatyti, kiek iš tikrųjų prostitutės savadautojams galėjo perduoti pinigų – nebuvo vedama apskaita.
„Sumos apskaičiuotos taikant kaltinamiesiems palankų metodą – teisme keturios merginos, kurių parodymais teismas rėmėsi, nurodė, kiek per dieną aptarnaudavo klientų, kokią sumą gaudavo ir kiek perduodavo kaltinamiesiems, todėl buvo apskaičiuotas vidurkis“, – aiškindama, kodėl savadautojai turės į valstybės biudžetą sumokėti mažesnę nei jiems buvo inkriminuota sumą, sakė teisėja.
Beveik 67 tūkst. Eur teismas nurodė sumokėti solidariai visiems kaltinamiesiems. „Jeigu vienas sumokės šią sumą, paskui jis galės išsireikalauti iš kitų nuteistųjų – valstybei nėra svarbu, iš kurio bus gauti pinigus, svarbu – gauti“, – pabrėžė V. Šelmienė.
Dėl pelnymosi iš prostitucijos apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja kaltais pripažino visus prokurorų kaltintus asmenis – pagrindiniai „veikėjai“ Jevgenijus Vasiljevas, Andžejus Kirkevičius ir Andrejus Filipekas nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui.
Tuo metu jų bendrininkai sulaukė švelnesnių bausmių – Oksana Filipek, Žana Volockienė (buvusi Mikolajūnienė), Edvardas Biliukas, Saulė Tankelevičiūtė ir Sergejus Ginovičius buvo nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo. Jiems bausmės vykdymas atidėtas tam pačiam laikotarpiui.
Bausmės vykdymo atidėjimo metu visi nuteistieji privalės dirbti arba mokytis, be to, be Probacijos tarnybos žinios negalės išvykti iš gyvenamosios vietos (miesto/rajono) ribų.
Anksčiau neteistiems sąvadautojams lygtines laisvės atėmimo bausmes skyrusi teisėja pažymėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra tinkamiausia bausmė, nes nuteistieji, iš kurių iki šiol tik trys dirbo, yra įpareigoti dirbti, todėl privalės valstybei mokėti mokesčius ir galės susimokėti valstybei priteistus beveik 67 tūkst. Eur.
„Teismas mano, kad reali laisvės atėmimo bausmė valstybei neproporcingai uždėtų dar didesnę naštą, todėl nuteistiesiems tikslinga duoti laiko, jog galėtų įrodyti, kad gali ir nori dirbti mūsų šalyje, – pabrėžė teisėja. – O išvykti iš šalies bausmės vykdymo metu nuteistieji negalės – būtinas bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimas.“
„Dabar viskas paliekama jūsų rankose, – aiškindama nuosprendį nuteistiesiems sakė V. Šelmienė. – Mano asmenine nuomone, bausmės vykdymo atidėjimas yra sunkesnė bausmė nei laisvės atėmimas – dabar jums nėra jokios priežasties nepradėti dirbti ir valstybei mokėti mokesčius, kaip tai daro kiti mūsų šalies piliečiai.“
Sąvadautojams turėjo atiduoti pusę uždarbio
Baudžiamoji byla dėl pelnymosi iš prostitucijos buvo nagrinėjama daugiau kaip metus – teismui ne iš karto pavyko prisikviesti anksčiau prostitutėmis dirbusias merginas. O kai kurios jų net ir atvykusios pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tikino, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti sąvadautojai su jų vertimusi neteisėta veikla niekaip nesusiję – esą jie tik išnuomodavo butus.
Kad nieko neturėjo bendro su prostitucija, aiškino ir kaltinamieji – esą jie iš kitų asmenų išsinuomodavo butus, kuriuos vėliau pernuomodavo dar kitiems asmenims. Taip pat – ir merginoms, kurios už nuomą mokėdavo kiekvieną dieną. „Įtarėme, kad jos vartoja narkotikus ir ne visada gali atsiskaityti už nuomą“, – aiškino jie.
Tuo metu keturios merginos, kurioms šiandien gėda dėl savo praeities, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu atskleidė, kad sąvadautojai puikiai žinojo, kuo jos užsiima ir netgi tai skatino – patys jas įkalbėjo nebedirbti gatvėje prie Stoties. Merginos sakė, kad sąvadautojams turėdavo atiduoti pusę savo uždarbio.
„Teismas nustatė, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje – vienas kito veiksmus puikiai žinojo, jie buvo pasiskirstę pareigomis ir funkcijomis, savo veiklą suderinę tarpusavyje, tačiau liko nenustatyta, kaip jie dalinosi iš lytines paslaugas teikusių merginų gautus pinigus“, – skelbdama nuosprendį pabrėžė teisėja V. Šelmienė.
Teisme taip pat buvo apklaustas valstybės saugomas liudytojas – jis pareigūnams padėjo atskleisti prieš kelerius metus Vilniuje veikusio nusikalstamo susivienijimo, siejamo su „Smaugliais“, padarytus nusikaltimus. Šiam susivienijimui, įtariama, priklausė ir vienas iš prostitucijos besipelniusių nuteistųjų – A. Kirkevičius.
Saugomas liudytojas patvirtino, kad susivienijimo vadeivoms buvo žinoma, kad A. Kirkevičius kontroliavo prostitutes ir iš jų pelnėsi. Tuo metu susivienijimo vadeiva laikomas Ričardas Simonaitis tokias kalbas teisme paneigė.
Apie pinigus, kuriuos uždirbo, šiandien gali tik pasvajoti
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad bendrininkų grupėje veikę nuteistieiji nuo 2010 m. kovo iki 2012 m. vasaros, kai įkliuvo policijai, organizavo, vadovavo ir pelnėsi iš vienuolikos merginų prostitucijos.
Seksualines paslaugas teikusias merginas grupuotės nariai surasdavo sostinės Stoties rajone – čia jos klientų ieškodavo tiesiog gatvėje. Merginoms sąvadautojai pasiūlydavo geresnes sąlygas – jos uždirbs daugiau, tačiau seksualines paslaugas teiks išnuomotuose butuose, be to, visada bus saugios.
Stoties plaštakės su tokiais pasiūlymais sutiko ir buvo apgyvendintos įvairiose sostinės vietose. Dažniausiai už valandą jos iš klientų imdavo 150 Lt (43 Eur), o už pusvalandį – 100 Lt (29 Eur).
Pusę šios sumos atitekdavo prostitutei, o kita dalis atitekdavo už jų veiklą atsakingiems ir klientų skambučius priiminėjusiems sąvadautojams.
Savo paslaugas prostitučių sąvadautojai reklamuodavo internete. O kiek uždirbdavo iš merginų, jie fiksuodavo savo užrašų knygelėse – taip pareigūnai išsiaiškino, kiek iš tikrųjų uždirbo ir sąvadautojai, ir merginos.
O joms skųstis nebuvo ko – kai kurios jų per metus uždirbdavo ir apie 40-45 tūkst., o viena – net 125 tūkst. Eur. Dar tiek pat atitekdavo jų sąvadautojams.
„Tie pinigai, kuriuos uždirbau versdamasi prostitucija, šiandien man atrodo labai dideli“, – teisme yra prisipažinusi viena merginų, kurią į bylos nagrinėjimą pareigūnai atvežė neįgaliojo vežimėlyje – vos 30 metų merginai dėl narkotikų buvo amputuotos abi kojos.
Tačiau šiandien apie pinigus, kuriuos iš prostitucijos gaudavo maždaug 2010-2011 m., ši mergina, kaip ir buvusios jos „kolegės“, gali tik pasvajoti – kūnišką meilę nustojusios pardavinėti merginos vos suduria galą su galu, tačiau deda didžiules pastangas, kad grįžtų į normalų gyvenimą.
Gyvenimą, kurį prarado pradėjusios vartoti narkotines medžiagas.
„Prie geležinkelio stoties atsidūriau tik dėl to, kad man reikėjo pinigų narkotikams“, – teisme net nebandė slėpti buvusi prostitutė.
Jauna moteris pasakojo, kad prie stoties medžiojant klientus kartu dirbusi romų tautybės prostitutė kartą užsiminė, jog buvo atvažiavę du vaikinai, kurie siūlė keisti darbo vietą – iš gatvės persikelti į nuomojamą butą, kur bus ne tik geresnės sąlygos, bet ir saugiau.
„Aš jai pasakiau, kad nesutiksiu, kol šių vaikinų pati nepamatysiu“, – sakė liudytoja. Su dviem vyrais, kaip vėliau paaiškėjo A. Kirkevičiumi ir A. Filipeku susipažino netrukus – jie automobiliu atvyko į Stoties rajoną. Ir čia pat pateikė pasiūlymą.
„Jie išdėstė savo sąlygas – mokėsiu už išnuomotą butą ir atiduosiu pusę pinigų, gautų iš vertimosi prostitucija, – teisme pasakojo liudytoja. – Sutikau, nes skirtumas buvo didžiulis – kur stovėti gatvėje, o kur būti namuose. Bute yra švaru, tvarkinga, gali nusiprausti, o gatvėje... Po bendravimo su klientu automobilyje juk nenusiprausi.“
Ji sakė, kad klientų nereikėjo ieškoti – kartu su sąvadautojais veikusios merginos internete talpino skelbimus, atsiliepdavo į jų skambučius, o paskui jau merginoms nurodydavo laiką, kai klientas atvažiuoja.
„O kai žmogus ateidavo, su juo susitardavome, kiek laiko bus – tai turėdavome pranešti“, – aiškino ji.
Gyrėsi, kad dirbo STT, todėl nekils jokių problemų
Kad prostitutės klientams atrodytų patraukliau, viena su sąvadautojais veikusi moteris plaštakėms sušukuodavo plaukus, padarydavo manikiūrą – už tai nereikėjo papildomai mokėti.
Per dieną ši mergina aptarnaudavo po keletą klientų. „Pinigų neskaičiuodavau, nes viską išleisdavau narkotikams, po tiek metų darbo neturiu jokių santaupų, o pinigai, kuriuos tada gaudavau, šiandien man atrodo labai dideli“, – mergina sakė, kad iš kliento už pusvalandį „bendravimo“ gaudavo 100 Lt (apie 29 Eur), o už valandą – 150 Lt (apie 43 Eur).
O jeigu pasitaikydavo užsieniečių, šie mokėdavo dvigubai daugiau.
„Mes būdavome priverstos dažnai keisti butus, nes vykdavo policijos reidai – baudų niekada nemokėjau, todėl iki šiol jas moku dabar“, – kalbėjo ji. Ir prisiminė, kaip vos tik susipažinusi su sąvadautojų kompanija iš vieno jų išgirdo giriantis, kad šis esą yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), todėl „problemų su policija nekils“. Tiesa, kaip paaiškėjo, tai buvo melas.
Dauguma merginų, teikusių seksualines paslaugas, ne kartą yra baustos už vertimąsi prostitucija, taip pat teistos dėl nusikaltimų, susijusių su vagystėmis ir narkotikų įgijimu bei vartojimu.
Daugiau apie teisme apklaustų prostitučių šokiruojančius liudijimus skaitykite DELFI susijuosiuose straipsniuose.