Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė antradienį paskelbė, kad P. Pocikailą pripažįsta kaltu dėl sukčiavimo – subendrinus bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta, nuteistasis ne tik naktimis turės būti namuose, bet ir privalės neatlygintinai 90 val. išdirbti senelių priežiūros įstaigose.
Teismas taip pat nuteistajam nurodė nukentėjusiosioms atlyginti žalą – sumokėti apie 5 tūkst. Lt. Be to, nukentėjusiąja pripažintai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevičiaus motinai P. Pocikaila privalės sumokėti tūkstančio litų neturtinės žalos atlyginimą.
Savo anūką gelbėjusi teisėjo motina Marija Paškevič sukčiams atidavė 221 JAV dolerį, tuo metu kitos nukentėjusiosios prarado didesnes sumas – viena 1 360, kita – 3 tūkst. Lt.
Trys garbaus amžiaus moterys pinigus atidavė P. Pocikailai, kai šis atvykdavo į jų namus – sulaukęs skambučio jaunas vyras būdavo informuojamas, kur reikia važiuoti paimti pinigų. Atvykęs pas senutes jis net nesileisdavo į kalbas – tik paimdavo pinigus. Vėliau, kaip sakė jis, mažąją dalį pasiimdavo sau „už darbą“, o kitus pervesdavo bendrų nurodytiems asmenims įkalinimo įstaigoje.
Iš senučių paimdamas pinigus P. Pocikaila pasirašydavo išgalvota pavarde – sukčiai buvo sumąstę, kad nusikaltimų aukos jų sukurptomis istorijomis labiau patikės, jeigu jos savo ranka surašys pinigų paskolinimo sutartį. Tuos pinigus jos esą skolindavo į bėdą pakliuvusiems savo anūkams.
„Man laidiniu telefonu paskambino vyras, kuris prisistatė Algiu, sakė, jog dirba užsienio ambasadoje, – pareigūnams pasakojo teisėjo motina. – Jis sakė, kad su mano anūku Eriku nutiko didelė nelaimė – bėgdamas ant laiptų netyčia partrenkė mergaitę, jai praskėlė lūpą, mergaitė dabar Santariškių klinikose, jai reikės daryti operaciją, todėl labai reikia pinigų. Pasakiau, kad viską padarysiu dėl Eriko, padėsiu, kaip tik galėsiu“.
Moteris teigė, kad gal valandą telefonu bendravo su skambinusiu vyru – kol atvažiavo jaunuolis.
„Jam padaviau pinigus“, – M. Paškevič tikino, kad vėliau savo namuose pasigedo piniginės, kurioje buvo pasas ir pensininko pažymėjimas. Šiuos dokumentus ji po savaitės rado išmestus prie namų.
„Po to, kai tam jaunuoliui padaviau pinigus, paskambinau sūnui Valerijui ir pasakiau, kas nutiko – jis pasakė, kad mane apgavo ir reikia kreiptis į policiją“, – prisiminė nukentėjusioji.
Panašiai buvo apgautos ir kitos moterys – sukčiai su jomis taip pat kalbėjo telefonu maždaug valandą, kad tik šios nepadėtų ragelio ir neperskambintų savo anūkams paklausti, ar tikrai nutiko bėda.
Kad yra apgauta, viena senutė suprato tik pasibaigus dienai, kai į namus sugrįžo dukra – 1 360 Lt nepažįstamajam atidavusi 84 metų moteris negalėjo patikėti, jog taip aklai pasitikėjo sukčiais.
P. Pocikaila neslėpė, kad taksi važiuodavo paimti pinigų pas senyvo amžiaus moteris. Jis pasakojo, kad lankydamasis pas savo draugę pastebėjo, kaip ši internetu bendrauja su kažkokiu vaikinu. Su juo vėliau susipažino ir P. Pocikaila – telefonu paskambinęs vyras paklausė, ar jis nenorėtų pasidaryti pinigų.
„Tuo metu man labai reikėjo pinigų – buvau prisiėmęs kreditų, turėjau daug skolų, todėl sutikau“, – P. Pocikaila pasakojo, kad nepažįstamasis jam aiškino, kad šis važiuoja paimti pinigų iš skolininkų, nors jis puikiai suvokė, jog dirba telefoniniams sukčiams.
„Žinojau, jog tai paprastų žmonių pinigai“, – sakė jis.
„Kai atsisakydavau dirbti, man grasindavo – kad užmuš merginą, mamą, močiutę, – sakė jis. – Šį darbą norėjau nutraukti ne vieną kartą, bet man vis pasakydavo: važiuok arba bus blogiau“.
P. Pocikaila buvo sulaikytas, kai pas vieną auką važiavo paimti pinigų.
Tik tuomet, kai jis pakliuvo už grotų, P. Pocikailos motina suprato, kas dėjosi jos sūnaus galvoje.
„Sūnus ne kartą yra sakęs, kad jam kažkas grasina, jeigu jis neperves tam tikros pinigų sumos – kartą jis man parodė trumpąją žinutę, kurioje buvo parašyta, kad jeigu jis neatneš 500 Lt, jį apipils sieros rūgštimi bei susidoros su manimi ir močiute, – pareigūnams pasakojo jo motina. – Kas šią žinutę parašė, sūnus nesakė, tačiau jis buvo labai išsigandęs, keletą dienų net niekur nėjo iš namų. Vėliau jis prašė sakyti, kad jo nepažįsta, jeigu kas nors netyčia ieškotų“.
Moteris neslėpė, kad jos šeima gyvena labai varganai – iš jos minimalaus atlyginimo. „Būdavo dienų, kai mūsų namuose net nebūdavo ko valgyti“, – prisipažino ji.
„Man labai gaila, kad taip atsitiko“, – sakė P. Pocikaila.