Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 41-erių kaltinamasis, prisistatęs bendrovės vadovu, sudarė fiktyvią sutartį – susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo su viena Panevėžyje veikiančia mažąja bendrija.
Šio susitarimo pagrindu uždaroji akcinė bendrovė, neva priklausanti neegzistuojančiai įmonių grupei, turėjo teikti teisines paslaugas kitai susitarimo šaliai, o neegzistuojančios įmonių grupei priklausantys ir su ja bendradarbiaujantys advokatai, teisininkai, advokato padėjėjai ir kiti specialistai, turėjo teikti kokybiškas teisines paslaugas, praneša prokuratūra.
2018 metų spalio–gruodžio mėnesiais mažoji bendrija apmokėjo kaltinamojo pateiktas 9 sąskaitas faktūras už įvairias teisines paslaugas, žyminio mokesčio sumokėjimą teismui, nors tyrimo metu surinktais duomenimis, realiai šie iš sutarties kilę įsipareigojimai nebuvo vykdomi arba buvo vykdomi netinkamai.
Dažnu atveju pareigų vykdymas buvo imituojamas, be to kaltinamasis savo tikslui pasiekti panaudojo žinomai netikrą dokumentą – Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje, taip siekdamas pagrįsti neva reikalingą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Kaltinamasis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir panaudodamas žinomai netikrą dokumentą, per šiuos kelis mėnesius įgijo svetimą 3918 eurų vertės turtą.
Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų, o už dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.