Pagal projektą ir galiojantį statybos techninį reglamentą, parkavimo aikštelėje turėjo būti įrengti 1,2 m aukščio apsauginiai atitvarai per visus aikštelės aukštus ir perimetrą, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš viso turėjo būti įrengta beveik vienas kilometras atitvarų. Nuo iškritimo žmones ir automobilius iki šiol skiria tik dekoratyvinė aliuminio fasado apdaila.
„Teismas byloje akcentavo, jog negalima nuvertinti statinio valdytojo atsakomybės, kai sąmoningai neįrengiant apsauginių turėklų sukeliamas pavojus nukentėti tiek besiparkuojantiems aikštelėje, tiek greta pastato judantiems pėstiesiems ar vairuotojams. Teismas ypač kritiškai vertino atsakovo poelgį, kai pasirašant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo įsipareigota įrengti apsauginius turėklus – tačiau tai nebuvo padaryta 15 metų“, – sakė nukentėjusiosios advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Averus“ advokatas Marius Barisevičius.
Pasak jo, teismas byloje priteisė nukentėjusiai visą jos prašytą neturtinės žalos atlyginimą, 200 tūkst. eurų.
„Teismo teigimu, tokia suma yra minimali kompensacija už suluošintą gyvenimą, mat nukentėjusioji yra motina, viena auginanti mažametį vaiką, neturi galimybės po įvykio juo visavertiškai rūpintis, dėl patirtų sužalojimų jaučia nuolatinį skausmą, yra apribotos jos galimybės sportuoti, dirbti ir apskritai laisvai judėti. Teismas kategoriškai atmetė oponentų argumentus, jog nukentėjusioji yra visiškai pasveikusi, nes iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad jos gyvenimas po įvykio niekad nebebus toks kaip anksčiau. O šios nelaimės buvo galima išvengti, jei atsakovas būtų vykdęs teisės aktų reikalavimus ir užtikrinęs saugumą“, – teismo sprendimą citavo advokatas.
Tai, jog apsauginiai atitvarai turėjo būti įrengti, teisme patvirtino ir architektas Audrius Ambrasas, projektavęs „Europa“ statinį. Teisme architektas pasakojo, jog projekte buvo numatyti apsauginiai turėklai tam, kad ir automobilis atsitrenkęs neišvažiuotų, ir žmogus neiškristų. Statytojai dar 2004 metais skubėdami pradėti eksploatuoti pastatą žadėjo apsauginius turėklus įrengti, tačiau to nepadarė iki šiol.
M. Barisevičius taip pat atkreipė dėmesį, jog be neteisėtai neįrengtų atitvarų, teismas akcentavo ir parkavimo aikštelės savininkų pažeistą pareigą bendradarbiauti bei nesąžiningumą proceso metu.
„Europa“ atstovai vengė pateikti išsamią su automobilių aikštelės statyba susijusią dokumentaciją ir tik paskyrus ekspertizę, mįslingai tiesiogiai ekspertui buvo įteikti trys segtuvai, susiję su statyba, tačiau ir juose nebuvo pilnos dokumentacijos. Tik gavus teismo leidimą, atsakovai sudarė galimybę daryti segtuvuose esančios medžiagos kopijas. Dėl šios priežasties teismas pripažino, jog atsakovai negali būti laikomi sąžininga bylos šalimi“, – sakė advokatas M. Barisevičius.
Itin palankiai vertindamas teismo sprendimą, advokatas pabrėžė, jog ne mažiau svarbu, kad pagaliau būtų pasirūpinta parkavimo aikštelės saugumu.
„Šiuo metu „Europa“ garsiai kalba apie kapitalinę pastato renovaciją – tikimės, kad jos metu bus pašalintas ir šis pavojus aikštelės lankytojams, o apsauginiai atitvarai pagaliau įrengti. Vienos nelaimės yra per akis“, – sakė advokatas.
Teismas sprendime nurodė, kad dalis išorinės automobilių aikštelės sienos yra ties judria Lvovo gatve, kuria vyksta transporto priemonių judėjimas, o šaligatviais eina nemažai pėsčiųjų. Todėl nesaugi aikštelė kelia grėsmę ne tik automobilį statantiems asmenims, ji pavojinga ir kitiems eismo dalyviams (gatvėje esančioms transporto priemonėms, pėstiesiems, dviratininkams ir kt.).
Dėl verslo centro „Europa“ aikštelės tyrimą yra pradėjusi ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.
Minėta nelaimė įvyko 2019 balandžio 25 d., automobiliui dėl nenustatytos priežasties pajudėjus iš vietos ir iškritus iš penkto aukšto, kai grįždama į darbą vairuotoja mašiną pastatė verslo centro „Europa“ automobilių aikštelėje. Sunkios būklės ji buvo atvežta į reanimaciją, nebuvo aišku, ar moteris išgyvens: buvo plyšę kepenys, sumušti plaučiai, lūžo akiduobės sienelės kaulas, šonkauliai ir krūtinkaulis, daugybė sumušimų ir kraujosrūvų, atliktas krūtinplėvėje susikaupusio kraujo šalinimas.
Automobilių aikštelės savininkai pagal NT registrų centro duomenis yra „Hanner“ teisių perėmėja AB „Prime location property fund“ ir UAB „BH Europa“.
Teismo sprendimas dar gali būti abiejų šalių skundžiamas apeliacine tvarka.