Teismas praneša, kad tokį nuosprendį priėmė nustatęs, kad V. Dargis gynėsi nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į savo sveikatą ar gyvybę. Nors V. Dargio veika formaliai ir atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (nužudymas) sudėtį, tačiau esant visoms būtinosios ginties sąlygoms nuo baudžiamosios atsakomybės jis turi būti atleistas.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teisme V. Dargio kaltės įrodymai buvo vertinami vienpusiškai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad grupė jaunuolių prie naktinio klubo Kaune prikibo prie V. Dargio ir jo draugo, juos abu mušė.
V. Dargis turėjo legaliai laikomą šaunamąjį ginklą, tačiau užpultas iš karto šaudyti jis nepradėjo: iš pradžių vyriškis paleido įspėjamuosius šūvius į orą, šaukė jaunuoliams liautis juos mušti ir persekioti, o vėliau, toliau persekiojamas, nesitaikydamas paleido vieną šūvį į užpuolikų pusę. Nuo šio vienintelio šūvio žuvo vienas iš draugus užpuolusių jaunuolių.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su V. Dargio gynėjo skunde išdėstyta pozicija, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, jog nuteistasis V. Dargis kilus tarpusavio konfliktui, tyčia šovė iš šaunamojo ginklo „Glock 26“ nukentėjusiajam į galvą.
Primename, kad mirtimi pasibaigęs incidentas įvyko 2008 metų gruodžio 13 d. prie Kauno naktinio klubo „Zepelinus“. Parūkyti iš klubo išėję draugai buvo užkabinėjami kelių jaunuolių, vėliau spardomi, mušami. Nors V. Dargis kelis kartus iššovė į orą įspėjamuosius šūvius, smurtas nesiliovė. Vienintelis į užpuolikų pusę paleistas šūvis pataikė vienam iš vaikinų į galvą.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.