Jie buvo kaltinami, kad 2010 m. gegužės 7 d. savo tarnybiniame kabinete M. Putrimas administracinės teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą skirti baudą, surašytą I. Salyginos dukrai, pateikė pasirašyti ne pačiai pažeidėjai, o jos motinai I. Salyginai, tuo padarydamas didelę žalą valstybei.
Operatyvinis tyrimas truko apie metus. Šio tyrimo metu buvo kontroliuojamos M. Putrimo tarnybinės patalpos ir telefono pokalbiai. Prokuratūra nustatė, kad M. Putrimas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrė 300 Lt baudą Anglijoje gyvenančiai I. Salyginos dukrai už tai, kad ji atsisakė nurodyti, kas naudojosi jos vardu registruota transporto priemone ir du kartus viršijo leistiną greitį bei pateikė šiuos dokumentus pasirašyti I. Salyginai, nors žinojo, kad šiuos pažeidimus padarė pati I. Salygina.
Teismas konstatavo, kad šie kaltinimai nepagrįsti. Kaltinimas grįstas operatyvinėmis priemonėmis gautais garso įrašais, kurie buvo sankcionuoti tiriant kitus, sunkius nusikaltimus, kai nusikaltimai, kurie inkriminuojami M. Putrimui ir I. Salyginai nėra sunkūs ir nebuvo numatyti tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. Teismas atmetė šiuos duomenis, kaip gautus neturint teisinio ir faktinio pagrindo, praneša Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas I. Salyginos dukrai surašytas ir bauda skirta pagrįstai, nes ji neatvyko į policiją suteikti informacijos, remiantis kaltinamojo parodymais, atsisakė nurodyti transporto vairuotoją ir bendraujant elektroninio ryšio priemonėmis. Nutarimas nebuvo skundžiamas, bauda sumokėta.
M. Putrimas neturėjo teisinio pagrindo pradėti administracinės teisenos prieš I. Salyginą, nes remiantis kaltinamo parodymais, ši neigė vairavusi transporto priemonę, o fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, neryškios ir neleidžia identifikuoti jo asmenybės.
Priešingai nei teigiama kaltinime, nubaudus I. Salyginos dukrą pagal ATPK 1331 str., administracinė teisena prieš kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusį vairuotoją nenutrūko ir turėjo būti tęsiama toliau. Tokiu būdu kaltinimas suteikia I. Salyginos dukrai surašytiems dokumentams tokią juridinę reikšmę, kurios jie neturi, tai yra jie neturėjo jokios įtakos pačios I. Salyginos atsakomybei už galimai jos padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, atsakomybė kyla, kai dokumento klastojimas sukelia neigiamas pasekmes.
Nagrinėjant kaltinimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad šio nusikaltimo požymis, skiriantis jį nuo tarnybinių pažeidimų, yra didelės žalos požymis. Kaltinime nenurodyta ir įrodymais nepagrįsta, kuo pasireiškė didelė žala valstybei, policijos autoritetui ir valstybės tarnautojo vardui.
Teismas taip pat pažymėjo, kad M. Putrimo veiksmai ne tik nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje ar padarė kokią kitą žalą. Į juos nekreipė dėmesio ir operatyvinio tyrimo subjektai, nes jiems įvykus 2010 m. gegužės 7 d., operatyvinis tyrimas M. Putrimo atžvilgiu dar buvo tęsiamas iki 2011 m. sausio 24 d., nesiimant jokių priemonių 2010 m. gegužės 7 d., paaiškėjusios tariamai neteisėtos M. Putrimo veikos neigiamoms pasekmėms ir didelei žalai užkardyti. Per visą tą laiką kaltinamojo veikloje ne tik kad nenustatyta sunkių nusikaltimų požymių, bet ir analogiškų epizodų, dėl kurių jam pateikti kaltinimai šioje byloje.
Nuosprendis pagrįstas Baudžiamojo kodekso 228 str. ir 300 str. taikymo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-7-251/2013, 2K-573/2012, 2K-568/2007 ir kitose.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
