Taip galutine ir neskundžiama nutartimi penktadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas.
Teisėjų kolegija paskelbė, kad kol kas yra didelė rizika, jog H. Daktaras gali iš naujo nusikalsti, jeigu būtų perkeltas bausmės atlikti švelnesnėmis sąlygomis.
Pasak teismo, nors bausmės atlikimo metu H. Daktaras buvo keturis kartus skatintas, tačiau ir buvo baustas drausmine tvarka.
„Akivaizdu, kad suvokdamas elgesio bausmės atlikimo metu svarbą, kad tai turi įtakos teisinei padėčiai sušvelninti, artėjant 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos atlikimo terminui, nuteistasis pradėjo dalyvauti įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse“, – teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog H. Daktaras iš tikrųjų pakeitė požiūrį į savo neteisėtus veiksmus.
Teisėja taip pat sakė, kad tik toliau stebint nuteistojo elgesį ir įvertinus jo pastangas, bus galima spręsti, ar H. Daktaro pokyčiai yra nuoširdūs, ilgalaikiai, paremti kritišku savo veiksmų vertinimu ir leidžiantys daryti neabejotinas išvadas, kad jis tikrai vertas būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus toliau atlikti bausmę.
„Nesavalaikis bausmės sąlygų švelninimas, ignoruojant nuteistojo nusikalstamų veikų ir jų padarinių pavojingumą, menkina ne tik nukentėjusiųjų asmenų interesus, bet ir pažeidžia visuomenės orumą ir saugumo jausmą“, – paskelbė teismas.
Priėmę sprendimą nesušvelninti kalinimo sąlygų H. Daktarui, teisėjai taip atkreipė dėmesį į jo įvykdytus nusikaltimus.
„Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas H. Daktaras, pasireiškė dideliu ciniškumu, smurtu, sukėlė neatitaisomų pasekmių, – skelbdama nutartį pabrėžė teisėja A. K. Macevičienė. – Jis yra buvęs nusikalstamojo susivienijimo lyderis ir vienvaldis vadovas, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų bei išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.“
Toks teismo sprendimas nuliūdino H. Daktaro sutuoktinę Ramutę Daktarienę, kuri su vyru iki šiol negauna ilgalaikių pasimatymų – Lukiškėse nėra tam sąlygų.
„Pravieniškės juk ne kurortas, juk ne namai, yra tik dvi lengvinančios sąlygos – ilgalaikiai pasimatymai ir pusantros valandos prisideda pasivaikščiojimas kiemelyje, – sakė R. Daktarienė. – Tiek ten gero iš tų Pravieniškių, nei čia džiaugtis, nei verkti, juk ne namo paleidžia – labai gaila, būtų buvę lengviau, bet bandysime vėliau dar kartą.“
Dėl perkėlimo į pataisos namus H. Daktaras dar kartą galės kreiptis po pusės metų.
Prokurorai persigalvojo
H. Daktaras jau buvo įsitikinęs, kad bus perkeltas į Pravieniškes, nes tokiam sprendimui dar liepos pradžioje prokuratūra neprieštaravo. Tiesa, vėliau prokurorai persigalvojo.
„Man jau 60 metų, nesu jauniklis, aš jau senelis, susidaro įspūdis, kad prokurorai nori mane sušaudyti, tai jeigu taip nori, imkite ginklą ir sušaudykite“, – taip H. Daktaras, pravarde Hena, reagavo į prokuratūros skundą, kuriuo buvo prieštaraujama dėl jo kalinimo švelnesnėmis sąlygomis.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija penktadienį išnagrinėjo Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą, kuriame prašė panaikinti dar liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Ja teismas nutarė H. Daktarą perkelti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus. Čia taip pat įkalinti nuteistieji iki gyvos galvos, tačiau švelnesnėmis sąlygomis.
Svarstant klausimą dėl kalinimo sąlygų pakeitimo pirmosios instancijos teisme prokuratūra neprieštaravo, kad H. Daktaras būtų perkeltas į pataisos namus, tačiau, kai buvo priimtas toks sprendimas, persigalvojo – esą nuteistasis iki šiol kaltę pripažįsta tik iš dalies.
Prokuratūrai atstovaujantis prokuroras Marius Zupkauskas teigė, kad netikslinga ir net būtų neprotinga, jeigu H. Daktaras būtų perkeltas į pataisos namus, nors ir atitinka formalius įstatyme numatytus reikalavimus.
„H. Daktaras nuteistas kaip vieno žiauriausio Lietuvos istorijoje nusikalstamojo susivienijimo lyderis griežčiausia bausme ir kalėjime praleido tik dešimt metų, manau, visiškai neatsižvelgiama į visuomenės, nukentėjusiųjų interesus“, – sakė prokuroras. Jis jautėsi lyg būtų prisiekusiųjų teisme – kalbėdamas dažniausiai kreipdavosi ne į teismą, o į salėje esančius žiūrovus ir žurnalistus.
M. Zupkauskas pabrėžė, kad šiuo metu tenkinami tik H. Daktaro interesai – esą jis dar nepasitaisęs, nesistengia nukentėjusiesiems atlyginti teismo priteistų civilinių ieškinių, tačiau nuolat skundžiasi, kad įkalinimo įstaigoje negali nusipirkti tam tikrų prekių.
„Manau, kad dar per anksti H. Daktarą perkelti į pataisos namus“, – teigė prokuroras.
Valstybės kaltintojas mano, kad H. Daktaras į pataisos namus galėtų būti perkeltas, bet esą ne anksčiau kaip po kelerių metų.
Prokuratūros skunde taip pat buvo teigiama, kad H. Daktaras savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes jo prisipažinimas paremtas tik įsiteisėjusių teismų nuosprendžiais, o tai negali būti laikoma nuoširdžiu prisipažinimu ir neleidžia manyti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, padarė išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir gailisi.
Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad šiuo metu H. Daktarui paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus tiek jam pačiam, tiek kitiems nuteistiesiems.
H. Daktaras: prokuratūroje – kaip Vyriausybėje
Prokurorų pakeista pozicija dėl perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus papiktino H. Daktarą – teisme jis klausė, kiek dar metų turi kalėti griežčiausiomis sąlygomis?
„Jeigu sako, kad nepasitaisiau, noriu paklausti, kiek turiu sėdėti? – kalbėjo nuteistasis. – Gal prokuroras pamiršo, kad man jau 60 metų, aš jau senelis, kada aš pasitaisysiu – kitame gyvenime? Susidaro toks įspūdis, kad tokiomis kalbomis prokuroras nori, kad mane sušaudytų, todėl sakau: imkite ginklą ir mane sušaudykite.“
H. Daktaras sakė, kad Lietuvos prokuratūroje yra tokia pati netvarka, kaip ir Vyriausybėje: „Vienas prokuroras tarpininkavo, kad mane perkeltų į pataisos namus, kitas – ne, lygiai kaip Vyriausybėje visi nesutaria, o dėl tų nesutarimų ir kyla įvairių ginčų, dėl to ir bėga žmonės iš Lietuvos.“
Kreipdamasis į teismą H. Daktaras pažymėjo, kad jis yra vienas geriausių Lukiškių kalėjimo kalinių ir lanko visus, kokius tik įmanoma, būrelius.
„Lankausi visuose būreliuose – mezgimo, jogos, dailės, biblijos, poezijos, – sakė jis. – Prokuroras irgi galėtų lankyti poezijos būrelį, nes moka gražiai kalbėti. Patikėkite, aš labai stengiuosi visur, kur tik įmanoma, dalyvauti, ir anglų kalbos kursus lankau. Nes myliu savo žmoną. Kiek aš sėdėsiu kalėjime? Aš jau senas, viskas rūdija, visi kaulai traška, kiek man beliko? Aš noriu į pataisos namus tik dėl pasimatymų su žmona.“
Dėl labai sunkių nusikaltimų griežčiausia bausme nuteistas bene garsiausias Lietuvos kalinys taip pat pabrėžė, kad labai gerbia Lietuvą ir jos įstatymus, tačiau iki šiol pats sau negali atsakyti, kuris šalies teismas yra teisingiausias. Kaip pavyzdį jis pateikė savo baudžiamąją bylą – Klaipėdos apygardos teismas jį buvo pripažinęs kaltu dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymo, tačiau aukštesnės instancijos Lietuvos apeliacinis teismas šiuos kaltinimus panaikino. Vėliau šį nuosprendį patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
„Man kyla klausimas: kuris teismas teisingas – ar tas, kuris nuteisė nekaltą žmogų, ar tie, kurie išteisino žmogžudį?“ – kalbėjo H. Daktaras.
Advokatas mano, kad prokuroras skaito per daug knygų
Prokuratūros skundas ir pakeista pozicija dėl H. Daktaro perkėlimo į pataisos namus nustebino ir Heną ginančius advokatus Vytautą Sirvydį ir Kristupą Ašmį. Jie mano, kad prokuratūros skundas nepagrįstas ir H. Daktaras turi būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą.
Advokatai teismui priminė kitą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą bylą, kai į laisvę lygtinai buvo paleistas buvęs „Aro“ kovotojas Algirdas Dėringis – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dėl nužudymo nuteistas vyras buvo paleistas į laisvę, neatlikus vos mažiau nei pusės bausmės.
Gynėjų teigimu, teismas nurodė, kad kaltės ir žalos atlyginimo klausimai gali būti keliami tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, o ne svarstant lygtinio paleidimo ar kitus klausimus.
Advokatas V. Sirvydis pažymėjo, kad kalinimas Pravieniškėse nelabai kuo skirtųsi nuo kalinimo Lukiškėse – esą tai tikrai nėra toks laimės šaltinis, į kurį reikėtų veržtis.
Kalbėdamas apie prokuratūros poziciją nepritarti H. Daktaro perkėlimui į pataisos namus, advokatas pažymėjo, kad teismo salėje neišgirdo jokių teisinių argumentų, o prokuroras esą skaito per daug knygų ir žiūri televizijos laidų.
„Viskas, kas yra susiję su H. Daktaru, yra visiškai kitaip nei visais kitais atvejais, – sakė V. Sirvydis. – Man nėra žinoma nė vienos kitos bylos, kad prokuratūra taip keistų savo poziciją – jeigu prokuratūra pritaria asmens perkėlimui į pataisos namus, niekada anksčiau prokuratūra nėra keitusi nuomonės. Tačiau yra H. Daktaras. Prokuroro pasisakyme girdėjau elementų iš knygų, kažkokių leidinių, tačiau jie ne teisiniai, ne bylos medžiaga, o teismas yra tokia institucija, kurioje bent jau kai kada pasiseka rasti teisingumą. Prokuroras turbūt skaito nemažai knygų ir žiūri televizijos laidų.“
Pasak advokato, prokuratūra Daktarų grupuotės byloje H. Daktaro nelaikė vienvaldžiu lyderiu.
„Aišku, yra problema, kad jo tokia pavardė, – sakė V. Sirvydis. – Ir problema, kad tuomet, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl įvairių nusikaltimų, veikė daugybė nusikalstamų asmenų, kurie prisistatydavo Daktarų vardu ir dėl to jis turi dabar kentėti.“
R. Daktarienė: vyras labai išgyvena
H. Daktaro palaikyti į teismą atvykusi žmona R. Daktarienė neslėpė, kad ją nustebino pakeista prokuratūros pozicija.
„Buvo didelė nuostaba ir keista – čia daug veiksnių veikia, gal koks prokuroras spaudimą gavo iš aukščiau, gal norėjo savo kartelę pasikelti, galbūt suveikė Daktaro pavardė, negali žinoti, bet tai buvo labai netikėta, nusivylėme teisėsauga, teisine valstybe, – kalbėjo R. Daktarienė. – Išeina taip, kad vienas prokuroras, kuris mato visas teigiamas savybes ir dalykus, kuriuos galima iškelti, jau yra nekompetetingas, o vyresnis, kuris apskundė, tarsi jau kompetetingesnis. Kaip jie ten tarpusavyje nesusitarė?“
„Prokuratūra visiškai nesiremia teise, iš prokuroro kalbos jautėsi nusiteikimas prieš asmenį, jis nieko argumentuoto nepasakė – girdėjome tik emocijas, kalbėjo beleką“, – R. Daktarienė neslėpė, kad ją papiktino prokuroro teiginiai, jog H. Daktaras už grotų gali suburti naują grupuotę.
Anot jos, H. Daktaras labai išgyveno dėl pakeistos prokuratūros pozicijos.
Į Pravieniškes nori dėl to, kad galėtų matytis su žmona
Vilniaus miesto apylinkės teismas H. Daktarą perkelti į pataisos namus nutarė dėl to, kad jis jau yra atlikęs daugiau kaip 10 metų bausmės griežčiausiomis sąlygomis. Tiesa, jeigu H. Daktaras nesilaikytų tvarkos ir pažeistų kalinimo taisykles, bausmės atlikimo vieta galėtų būti pakeista – jis būtų grąžintas kalėti griežčiausiomis kalinimo sąlygomis į kalėjimą.
H. Daktaras sakė, kad nori bausmę atlikti pataisos namuose tik dėl to, jog galėtų matytis su savo žmona.
„Man teismas subendrino bausmę su kitais nuosprendžiais, dabar sėdžiu jau 15 metų kalėjime, – teisme sakė H. Daktaras. – Aš stengiuosi, kad galėčiau pakliūti į zoną, nes noriu pasimatyti su žmona, tik dėl to, nes dabar yra pažeidžiamos mano teisės – gaunu tik trijų valandų pasimatymą, o ten gaučiau parą. Man nesvarbu, kur sėdėti, aš tik dėl šeimos. Aišku, Pravieniškėse bus blogiau, būsiu kameroje ne vienas, o su dešimt asmenų, o juk kai kurie ir knarkia naktimis.“
Apie tai, kaip vertina savo įvykdytus nusikaltimus, kaip nuo teisėsaugos slapstėsi Bulgarijoje ir kaip įsivaizduoja savo gyvenimo baigtį, H. Daktaras DELFI davė išskirtinį interviu:
Antra dalis: