Ir šis skausmas dar didesnis – jų sūnus Jevgenijus Semenovičius buvo suimtas tiesiog teismo salėje tėvų akivaizdoje.
Taip nutarė Vilniaus apygardos teismas, nuteistajam pakeitęs kardomąją priemonę į suėmimą. Tiesa, už grotų jis jau yra buvęs – dar tada, kai byla buvo perduota teismui, brolio nužudymu kaltintas vyras laiką leido Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. Semenovičius savo broliui Vitalijui peiliu į kaklą ir krūtinę buvo smogta ne mažiau kaip 11 kartų. O kodėl, šiandien galima tik spėlioti – Jevgenijus savo veiksmų negali paaiškinti arba, kaip mano jo tėvai, nenorėdamas menkinti savo brolio tiesiog nenori sakyti tiesos. Tiesos, kuri įžeistų nužudytojo atminimą.
„Jevgenijus visada kentėjo nuo Vitalijaus, dabar, kai pagalvojame, tiesiog atėjo ta diena, kai visas viduje laikytas skausmas lyg vulkanas išsiveržė“, – prisipažino brolių motina.
Ji įtaria, kad Jevgenijus nenori garsiai pasakyti, jog brolį užmušė tik dėl to, kad šis jo vardu iš vienos greitųjų kreditų bendrovės paėmė maždaug 500 eurų kreditą ir jo negrąžino.
„Mačiau dokumentuose parašą – tai tikrai Vitalijaus darbas, jis nuolat ėmė kreditus, o šiuo tiesiog padengė kitą paskolą“, – sakė Liudmila.
Kad būtent dėl kredito tarp brolių kilo ginčas, įtaria ir pareigūnai, tačiau tiesioginių įrodymų byloje nėra, o pats Jevgenijus apie tai atsisako kalbėti.
Iki suėmimo Trakų rajone gyvenęs J. Semenovičius pasakojo, kad sausio 6-ąją buvo iškviestas į policijos komisariatą Vilniuje – pareigūnai domėjosi, kas jo vardu galėjo paimti kreditą. Apie tai, kad Jevgenijus atvažiuoja į Vilnių, sužinojo ir Salininkuose pas tetą gyvenęs Vitalijus – jis pakvietė atvažiuoti į svečius.
„Paskambinau motinai ir pasakiau, kad į namus negrįšiu, nes mane į policiją dar kartą kviečia ateiti rytoj, todėl pasakiau, jog liksiu pernakvoti pas brolį“, – teisme kalbėjo Jevgenijus.
Pas brolį jis nuvažiavo jau išgėręs vieną butelį alaus, dar kelias skardines vyras išgėrė su broliu, kol galop jie susipyko.
Dėl ko, Jevgenijus taip ir negalėjo pasakyti – lyg ir dėl to, kad šis paėmė paskutinę šaldytuve buvusią skardinę alaus. Bet svaigalų netrukus vėl atsirado – Vitalijus nuėjo į parduotuvę ir nupirko.
„Iš pradžių Vitalijus gėrė vienas, o aš gulėjau ir žiūrėjau televizorių, bet paskui ir jis atėjo į kambarį, atsigulė, – teisme sakė Jevgenijus. – Paskui jis užmigo, nežinau, kas man pasidarė, nežinau, kodėl taip pasielgiau, bet nuėjau į virtuvę ir pasiėmiau peilį. Kai grįžau, brolis vis dar gulėjo lovoje, buvo ant nugaros. Tada ėmiau jį badyti. Jis net nesipriešino. O paskui nuėjau atgal į virtuvę ir nuploviau peilį.“
„Nežinau, kas man atsitiko, taip užėjo, viskas labai staigiai gavosi“, – Jevgenijus sakė, kad brolį mylėjo, tačiau kodėl nužudė, sakė nežinąs.
Kaltinamasis taip pat neslėpė, kad su broliu konfliktuodavo, tačiau niekada nė vienas iš jų nesigriebė peilio.
„Pykdavomės, nes jis visada buvo teisus, o aš – ne, jis visada norėdavo vadovauti“, – apie vyresnį brolį kalbėjo Jevgenijus.
Būti šalia nužudyto brolio jis nenorėjo – susirinkęs daiktus autobusu išvažiavo į stotį, o kadangi iš Vilniaus į Rūdiškes naktį nevažiavo viešasis transportas, vyras nutarė eiti į namus pėsčiomis.
„Vilkpėdėje sustojo automobilis, vairuotojas sutiko mane pavežti, nes pats anksčiau tranzuodavo ir žino, ką reiškia, kai niekas nesustoja – jis mane parvežė iki Rūdiškių“, – Jevgenijus prisipažino, kad grįžęs į miestelį nuėjo dar „į tašką“, kur nusipirko 200 g degtinės, ją „iš skausmo“ išgėrė, o į namus parėjo apie 4.30 val.
Policija į namus atvažiavo kitą dieną – Jevgenijus iš karto buvo sulaikytas.
Jis taip pat pasakė, kad peilis, kuriuo nužudė brolį, yra Vitalijaus namuose. Tačiau per kratą, kaip vėliau paaiškėjo, pareigūnai jo nesurado – paėmė visus, išskyrus nužudymo įrankį. O giminaičiai, nieko neįtardami, juo toliau pjaustė maisto produktus – tik tada, kai Jevgenijus buvo atvežtas į įvykio vietą, jis pamatė ant stalo gulintį peilį, kuriuo giminaičiai jau buvo pasipjaustę dešros.
Brolio šeimai turės atlyginti žalą
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad J. Semenovičius nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Anot teismo, tai reiškia, kad nesvarbu, jog iš anksto nebuvo planuota nužudyti nukentėjusįjį, tačiau kaltinamasis 11 kartų peiliu smūgiavo į kaklo ir krūtinės sritį, kas patvirtina didelį smurto intensyvumą.
Be to, smarkiai sužalojęs savo brolį, J. Semenovičius nesiėmė jokių priemonių suteikti medicinos pagalbą.
Skirdamas bausmę – įkalinimą dešimčiai metų, teismas pabrėžė, kad J. Semenovičius padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Be to, jis padarė nusikaltimą, kuris sukėlė itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes.
Nužudyto brolio šeimai J. Semenovičius turės atlyginti 3 770 eurų turtinę ir 20 000 Eur – neturtinę žalą.