„Vitalijaus jau nesugrąžinsi, pastatėme jam paminklą, padarėme viską, kad tik gražiai būtų palaidotas, o Jevgenijui – dar visas gyvenimas prieš akis, tik nežinome, kaip jis ištvers, mums dabar jo labiau gaila, juk jis visą gyvenimą buvo nuskriaustasis“, – sako dabar labiausiai dėl suimto sūnaus ateities pergyvenanti Liudmila.
Po beveik devynių mėnesių pertraukos Semenovičiai antradienį pagaliau išvydo savo sūnų – 29 metų Jevgenijus Semenovičius buvo atvežtas į Vilniaus apygardos teismą. Čia trijų teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Jevgenijui pateikti kaltinimai dėl savo brolio Vitalijaus tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis – brolį jis subadė esant bejėgiškos būklės, kai šis miegojo.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Liutauras Rudzevičius sakė, kad Vitalijui peiliu į kaklą ir krūtinę buvo smogta ne mažiau kaip 11 kartų. O kodėl, šiandien galima tik spėlioti – Jevgenijus savo veiksmų negali paaiškinti arba, kaip mano jo tėvai, nenorėdamas menkinti savo brolio tiesiog nenori sakyti tiesos.
Tiesos, kuri įžeistų nužudytojo atminimą.
„Jevgenijus visada kentėjo nuo Vitalijaus, dabar, kai pagalvojame, tiesiog atėjo ta diena, kai visas viduje laikytas skausmas lyg vulkanas išsiveržė“, – prisipažino brolių motina.
Ji įtaria, kad Jevgenijus nenori garsiai pasakyti, jog brolį užmušė tik dėl to, kad šis jo vardu iš vienos greitųjų kreditų bendrovės paėmė maždaug 500 eurų kreditą ir jo negrąžino.
„Mačiau dokumentuose parašą – tai tikrai Vitalijaus darbas, jis nuolat ėmė kreditus, o šiuo tiesiog padengė kitą paskolą“, – sakė Liudmila.
Kad būtent dėl kredito tarp brolių kilo ginčas, įtaria ir pareigūnai, tačiau tiesioginių įrodymų byloje nėra, o pats Jevgenijus apie tai atsisako kalbėti.
Iki suėmimo Trakų rajone gyvenęs vyras pasakojo, kad sausio 6-ąją buvo iškviestas į policijos komisariatą Vilniuje – pareigūnai domėjosi, kas jo vardu galėjo paimti kreditą. Apie tai, kad Jevgenijus atvažiuoja į Vilnių, sužinojo ir Salininkuose pas tetą gyvenęs Vitalijus – jis pakvietė atvažiuoti į svečius.
„Paskambinau motinai ir pasakiau, kad į namus negrįšiu, nes mane į policiją dar kartą kviečia ateiti rytoj, todėl pasakiau, jog liksiu pernakvoti pas brolį“, – teisme kalbėjo Jevgenijus.
Pas brolį jis nuvažiavo jau išgėręs vieną butelį alaus, dar kelias skardines vyras išgėrė su broliu, kol galop jie susipyko. Dėl ko, Jevgenijus taip ir negalėjo pasakyti – lyg ir dėl to, kad šis paėmė paskutinę šaldytuve buvusią skardinę alaus. Bet svaigalų netrukus vėl atsirado – Vitalijus nuėjo į parduotuvę ir nupirko.
„Iš pradžių Vitalijus gėrė vienas, o aš gulėjau ir žiūrėjau televizorių, bet paskui ir jis atėjo į kambarį, atsigulė, – teisme sakė Jevgenijus. – Paskui jis užmigo, nežinau, kas man pasidarė, nežinau, kodėl taip pasielgiau, bet nuėjau į virtuvę ir pasiėmiau peilį. Kai grįžau, brolis vis dar gulėjo lovoje, buvo ant nugaros. Tada ėmiau jį badyti. Jis net nesipriešino. O paskui nuėjau atgal į virtuvę ir nuploviau peilį.“
„Nežinau, kas man atsitiko, taip užėjo, viskas labai staigiai gavosi“, – Jevgenijus sakė, kad brolį mylėjo, tačiau kodėl nužudė, sakė nežinąs.
Kaltinamasis taip pat neslėpė, kad su broliu konfliktuodavo, tačiau niekada nė vienas iš jų nesigriebė peilio. „Pykdavomės, nes jis visada buvo teisus, o aš – ne, jis visada norėdavo vadovauti“, – apie vyresnį brolį kalbėjo Jevgenijus.
Būti šalia nužudyto brolio jis nenorėjo – susirinkęs daiktus autobusu išvažiavo į stotį, o kadangi iš Vilniaus į Rūdiškes naktį nevažiavo viešasis transportas, vyras nutarė eiti į namus pėsčiomis.
„Vilkpėdėje sustojo automobilis, vairuotojas sutiko mane pavežti, nes pats anksčiau tranzuodavo ir žino, ką reiškia, kai niekas nesustoja – jis mane parvežė iki Rūdiškių“, – Jevgenijus prisipažino, kad grįžęs į miestelį nuėjo dar „į tašką“, kur nusipirko 200 g degtinės, ją „iš skausmo“ išgėrė, o į namus parėjo apie 4.30 val.
Policija į namus atvažiavo kitą dieną – Jevgenijus iš karto buvo sulaikytas. Jis taip pat pasakė, kad peilis, kuriuo nužudė brolį, yra Vitalijaus namuose. Tačiau per kratą, kaip vėliau paaiškėjo, pareigūnai jo nesurado – paėmė visus, išskyrus nužudymo įrankį. O giminaičiai, nieko neįtardami, juo toliau pjaustė maisto produktus – tik tada, kai Jevgenijus buvo atvežtas į įvykio vietą, jis pamatė ant stalo gulintį peilį, kuriuo giminaičiai jau buvo pasipjaustę dešros.
Jeigu teisme bus įrodyta Jevgenijaus kaltė, jam grės įkalinimas iki 20 metų. Be to, jam gali tekti atlyginti žalą nužudytojo brolio šeimai – sutuoktinė ir mažametis sūnus prašo priteisti 58 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.