Bet ar viską padarė pareigūnai, kad baisi avarija Lazdijų rajone būtų iki galo ištirta, o įkalčiai – nekeltų jokių abejonių? Į šiuos ir kitus klausimus baisioje istorijoje atsakymo ieškos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Į jį kreipėsi baudžiamojoje byloje dėl Keliu eismo taisyklių (KET) pažeidimų nuteistas 34 metų Bendrojo pagalbos centro (BPC) Alytaus skyriaus viršininkas Evaldas Baguckas.
Per avariją savo močiutės netekęs pareigūnas nesijaučia kaltu, tačiau apie tragišką avariją su DELFI nebuvo linkęs kalbėtis. „Nebus jokių komentarų“, – antradienį atvykęs į LAT tepasakė jis.
Tačiau tragišką avariją jam dar teks prisiminti – trijų teisėjų kolegija ketina aiškintis, ar tikrai BPC Alytaus skyriaus vadas yra kaltas dėl eismo įvykio, o gal didesnė kaltės dalis, kaip mano E. Baguckas, turėtų tekti per eismo įvykį sunkiai sužalotam kito automobilio vairuotojui Dariui Vaicekauskui.
Baudžiamąją bylą nagrinėjęs Lazdijų rajono apylinkės teismas E. Bagucką buvo išteisinęs – konstatavo, kad būtent nukentėjusiojo elgesys kelyje kėlė didelį pavojų vairuotojams. Tačiau toks nuosprendis sukėlė abejonių ne tik nukentėjusiajam, kuris po avarijos nieko apie ją neprisimena, bet ir prokurorams – jų skundus patenkinęs Kauno apygardos teismas nutarė E. Bagucką pripažinti kaltu.
Teismas BPC Alytaus skyriaus viršininkui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigojo asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo.
Bet E. Baguckas su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka ir galutinius bei neskundžiamus sprendimus priimančio LAT prašo jį panaikinti. Tačiau teisėjai kol kas neskuba – dėl užimtumo byloje negalėjo dalyvauti nukentėjusiojo advokatas, todėl bylos nagrinėjimas atidėtas iki rugsėjo.
Po avarijos kraujas buvo sunaikintas, o alkotesterio duomenys – nepatikimi
Šioje byloje nustatyta, kad tragiškas eismo įvykis Lazdijų rajone, Seirijų seniūnijoje, Gervėnų kaime įvyko dar 2012 m. birželio 16 d., apie 7.40 val.
Įsiteisėjusiu, bet kasacine tvarka apskųstu nuosprendžiu nustatyta, kad automobilį „Mitsubishi Space Wagon“ vairavęs E. Baguckas pažeidė KET reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiavo į kairę kelio juostą bei susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu D. Vaicekausko vairuojamu automobiliu „VW Polo“.
Šios avarijos metu žuvo E. Bagucko močiutė, sužalojimus patyrė žmona ir motina bei automobilio „VW Polo“ vairuotojas.
Po šios avarijos paaiškėjo, kad nukentėjęs vairuotojas prie vairo sėdo neblaivus – D. Vaicekauko kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio. Tai nustatė ekspertas. Teismas šia išvada nesuabejojo, tačiau nuosprendyje pabrėžė, kad prieš tai D. Vaicekauską, kuris buvo be sąmonės, apžiūrėjęs kitas medikas iš nukentėjusiojo burnos neužuodė jokio alkoholio kvapo. Ar tikrai tyrimui buvo paimtas būtent D. Vaicekausko kraujas, teismas negalėjo ištirti – jis jau buvo sunaikintas.
Tuo metu ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad E. Baguckas eismo įvykio metu buvo blaivus, tačiau, anot Kauno apygardos teismo, objektyvūs įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina – byloje esantis alkotesterio kvitas pripažintas nepatikimu įrodymu, nes ant jo nurodyta atspausdinimo data – 2000 m. sausio 1 d.
„Aplinkybės verčia abejoti atlikto tyrimo alkotesteriu patikimumu, tačiau nesant priešingų duomenų bei atsižvelgiant į specialisto išvadą, daroma išvada, kad eismo įvykio metu E. Baguckas buvo blaivus“, – nurodė teismas.
Bandė išvengti susidūrimo
BPC Alytaus skyriaus viršininkas E. Baguckas nepripažįsta kaltės – anksčiau teisme jis teigė, kad tą rytą su žmona, močiute ir motina iš Alytaus važiavo į Lenkiją.
„Neprivažiavus Seirijų miestelio, važiuojant leistinu greičiu, priešais save pamačiau iš priekio atvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kuris likus maždaug 70 metrų iki manęs, pradėjo važiuoti įstrižai iš savo kelio pusės į mano eismo juostą, – pasakojo pareigūnas. – Supratęs, kad dėl trumpo atstumo nepavyks išvengti susidūrimo, paspaudžiau stabdžio pedalą, tada sukau vairą į kairę pusę. Atlikus šį manevrą, automobilis šiek tiek pasisuko į kelio kairę pusę. Po šio manevro priešais atvažiuojantis automobilis irgi padarė staigų manevrą ir trenkėsi į mano automobilį įstrižai.“
E. Baguckas spėjo, kad kito automobilio vairuotojas galėjo užmigti prie vairo. „Aš supratau, kad turiu kažkur pasitraukti, kadangi kliūtis buvo pakankamai arti“, – pareigūnas tikino, jog stabdydamas automobilį spaudė garso signalą.
„Manau kad kito automobilio vairuotojas, išgirdęs garso signalą, galėjo pabusti ir todėl, net nespaudęs stabdžio grįžo į savo eismo juostą – nemaniau, jog nukentėjusiojo automobilis paskutinę akimirką pasitrauks iš mano eismo juostos ir tikėjausi, kad mes prasilenksime, nes priešpriešinėje eismo juostoje, į kurią sukau, daugiau transporto priemonių nebuvo“, – sakė jis.
Tuo metu nukentėjusysis D. Vaicekauskas apie eismo įvykį nieko negalėjo papasakoti, nes nieko neprisiminė.
„Po avarijos man sutriko atmintis – patyriau sunkių sužalojimų“, – vyras teigė, kad dėl sveikatos sutrikdymo net negali lipti laiptais.
Kaltas, kad gelbėdamasis išvažiavo į kitą eismo juostą
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad atstumas iki artėjančių automobilių buvo didesnis nei 70 m, kaip nurodė E. Baguckas, nes priešingu atveju nukentėjusiojo automobilis nebūtų spėjęs grįžti į savo eismo juostą ir išsitiesinti.
„E. Baguckas, pamatęs link jo artėjantį nukentėjusiojo automobilį, netinkamai įvertino situaciją ir pasirinko netinkamą susidariusios situacijos sprendimo būdą – manevrą į priešingos krypties eismo juostą“, – apkaltinamajame nuosprendyje pabrėžė teismas.
Pasak teisėjų, D. Vaicekausko vairuojamas automobilis „VW Polo“ spėjo grįžti į savo eismo juostą iki eismo įvykio pradžios, todėl jei E. Baguckas tuo metu nebūtų buvęs išvažiavęs į priešingą eismo juostą, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
„E. Baguckas, būdamas vairuotoju neįsitikino, kad toks manevras bus saugus, nors akivaizdu, jog turėdamas vairuotojo pažymėjimą bei reikiamą vairuoti transporto priemones kategoriją, atsižvelgiant į veikos aplinkybes, turėjo ir galėjo numatyti, kad priešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas, esant pakankam atstumui iki jo, gali spėti grįžti į savo eismo juostą ir dėl to įvykti eismo įvykis, t.y. kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau to nenumatė, todėl daroma išvada, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo“, – pabrėžė teisėjai.