Išgertuves iš už grotų feisbuke transliavusiems vyrams buvo paskirta griežta bausmė – 12 mėnesių drausmės grupėje. Esantys šioje grupėje į lauką gali išeiti tik 2 valandas per dieną ir turėti vieną ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais per pusmetį.
Vadina visiška netvarka ir balaganu
Tačiau Lietuvos kalinių draugijos Reabilitacijos centro vadovė Milda Bliumenzonienė dėl tokių įvykių neskuba kaltinti pačių nuteistųjų ir teigia, kad atsakomybė krenta ant juos prižiūrinčių institucijų klerkų galvų.
Įkalinimo įstaigas administruoja atskiros administracijos, priklausančios Kalėjimų departamentui. Pastarasis yra pavaldus Teisingumo ministerijai.
„Kai paskaitau apie tokias situacijas, visiškai eliminuoju nuteistąjį iš šio dalyko. Tai yra netvarka, visiškas balaganas, jokios atsakomybės nebuvimas iš departamento pusės ir iš vidaus. Kaip dirba administracija, kaip taip gali būti? Tai liudija, kad viskas yra, dovanokit už frazę, supuvę galutinai.
Kalėjimų departamentas yra įstaiga su didžiausiu administraciniu bloku, visais skyriais: ir priežiūros, ir baudimo, ir reabilitacijos, ir probacijos. Pažiūrėkite, kiek žmonių dirba tam, kad žmogus, kuris yra nuteisiamas, iš ten išeitų pataisytas. Tai kas kaltas? Kalti tie, kurie atsakingi už žmogaus pasitaisymą, gyvenimo kokybę pataisos namuose“, – kalba M. Bliumenzonienė.
Skiriamos sumos verčia susiimti už galvos
Pasak pašnekovės, nuteistieji panašius dalykus daro vedini paprasčiausio nuobodulio – esą įkalinimo įstaigose jiems nesudaromos sąlygos keistis, daryti visuomenei naudingus darbus. M. Bliumenzonienės nuomone, tai rodo ir po keliolika kartų į įkalinimo įstaigas bausmių kartoti grįžtantys nuteistieji.
„Man aukštesni kolegos ne visada leidžia tą sakyti, bet aš galvoju, jeigu į instituciją žmogus atlikti bausmę grįžta kokį 13-tą, 19-tą kartą – ar ta institucija turėtų būti remiama pinigais? Kas vertina pataisos namų veiklą? Juk jie dirba prastai, jeigu žmonės grįžta prastai, jei žmonės „kartoti kurso“ grįžta vėl ir vėl“, – nesupranta Reabilitacijos centro vadovė.
Jos nuomone, trūksta kalėjimų, pataisos namų vertinimo mechanizmo: „Aš manau, kad turėtų būti vertinimas, juk didžiuliai pinigai sukasi. Jeigu pažiūrėtumėte, kokią sumą iš biudžeto skiria visai šiai sistemai, už galvos susiimtumėte.“
Kalėjimų departamento 2017-ųjų ataskaitoje nurodoma, kad įstaigos išlaidos buvo daugiau nei 71 mln. eurų. Pasak pašnekovės, šie pinigai panaudojami netinkamai – įkalinimo įstaigose dienas leidžiantys žmonės nesikeičia.
„Aš lygtinio paleidimo komisijoje matau, kokie žmonės atlieka bausmę, kokie jie yra. Vaizdumo dėlei pasakysiu. Vienas vaikinas sako: „Paleiskit mane lygtinai, nes aš nebegaliu, man čia nesaugi aplinka – narkotikų daug, o aš jų nenoriu vartoti, esu silpnas“.
Tai yra realybėje pasakyti žodžiai. Paleiskite mane iš kalėjimo, nes man čia nesaugu. Ar tai yra normalu? Aš manau, kad atsakingi žmonės yra dirbantys pradedant Teisingumo ministerija, baigiant pataisos namais“, – sako M. Bliumenzonienė.
Blokuoja, bet niekaip neužblokuoja
Įkalinimo įstaigose feisbuko transliacijas ir apskritai mobilųjį ryšį turėtų blokuoti specialios sistemos. Bet ir šios, pasak pašnekovės, veikia netinkamai.
„Alytuje (Alytaus pataisos namuose – DELFI) norėjo pastatyti blokavimo sistemą. Padarė konkursą, pervedė pinigus institucijai, kuri turėjo tai padaryti. Žinau, kad buvo toks kalambūras – suprato, kad kalėjimas yra vidury miesto, todėl blokavimo sistemos statyti negalima.
Dar vienas pavyzdys: kada Marijampolėje (Marijampolės pataisos namuose – DELFI) užblokavo galimybę skambinti, kartu su tuometine departamento direktore buvau laidoje – kalbėjau, kaip bus gerai. Aš nespėjau išeiti iš studijos ir man iš tos pačios Marijampolės, iš vidaus, paskambino vaikinas ir labai gailėjosi, kad negalėjo paskambinti į studiją“, – pasakoja su paleistais į laisvę kaliniais dirbanti moteris.
Pagrindinė problema, anot jos, – atsakingų asmenų atsakomybės nebuvimas. „Aš nei vieno nuteistojo nekaltinu – tiems žmonėms apribota laisvė, bet niekas su jais nesusitvarko, nesudaro sąlygų iš tikrųjų taisytis.“
„Nuteistiesiems tikrai bus taikomos griežtos sankcijos“, – dar sekmadienį teigė pataisos namų vadovas, o teisingumo ministras pažadėjo jau pirmadienį apsilankyti Kybartuose ir išsiaiškinti situaciją.
Tačiau Lietuvos kalinių draugijos Reabilitacijos centro vadovė Milda Bliumenzonienė neskuba kaltės versti ant nuteistųjų pečių. Ji mano, kad panašūs įvykiai iliustruoja atsakingų institucijų neveiksnumą ir balaganą kalėjimų sistemoje.
Nuteistųjų akibrokštas
Primename, kad sekmadienį į DELFI kreipėsi skaitytoja, kuri pranešė pastebėjusi lėbaujančius ir veiksmą feisbuke transliuojančius kalinius. Vaizdas buvo transliuojamas iš Kybartų pataisos namų.
Kaliniai išgertuves tiesiogiai internautams rodė kone visą dieną. Per šį laikotarpį vyrai gyrėsi išgėrę pusantro litro svaigiojo gėrimo, už tai sumokėję 45 eurus (15 eurų už puslitrį alkoholio).
Kaliniai transliacijos socialiniame tinkle metu ne tik rodė, kaip vartoja svaigiuosius gėrimus, bet ir žiūrovų prašė nupirkti sąskaitos papildymų, atsakinėjo į susidomėjusių klausimus apie gyvenimą kalėjime.
„Paimk papildymą, Aivarai, įmesi į tą feisbuką ir būsi maladiec“, – žiūrovo prašė Kybartuose kalintys vyrukai.
Susirūpino ir ministerija
Šis įvykis nepraslydo ir pro pataisos namų administracijos ir Teisingumo ministerijos valdininkų akis. Tą pačią dieną nuteistiesiems buvo skirtos griežtos nuobaudos, o pirmadienį į Kybartų pataisos namus nuvyko ir pats teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Ten jis paskelbė, kad laikinai nuo pareigų nušalintas įkalinimo įstaigos vadovas Rimantas Zaikauskas.
E. Jankevičius vėliau žurnalistams pripažino, kad kalėjimuose vis dar klesti juodoji rinka.
„Prekyba vyksta. Tos pasakos, kad kažkas kažką permetė per tvorą, niekas nieko nematė. Mes užtikrinsime sekimą ir filmavimą visos teritorijos. Minėti asmenys, kurie vykdo prekybą, kurie pasiima siuntinius bus nustatyti ir nubausti“, - sako ministras.
Taip pat paaiškėjo, kad Kybartuose ryšio blokavimo sistema neveikia.
„Mes užtikrinsime, kad ji veiktų. Dabar negaliu pasakyti priemonių, nes tai nėra vieša, bet telefonai šioje įstaigoje neveiks“, – sakė E. Jankevičius.
Pirmadienį pataisos namuose vykdyta ir didelio masto krata. Kalėjimų departamentui pavaldūs pareigūnai, kinologai su šunimis nuteistųjų kamerose ieškojo draudžiamų daiktų.
Antradienį apie pasitraukimą iš užimamų pareigų pranešė laikinai Kybartų pataisos namams vadovavęs Rimantas Zaikauskas ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis.