Nuosprendį paskelbusi teisėja Audronė Kartanienė pabrėžė, kad iki gyvos galvos įkalinti nusikaltėliai yra labai pavojingi visuomenei, jų padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. „Tai buvo dėsningas jų pasirinkto gyvenimo būdo rezultatas“, – pažymėjo teisėja.
Pasak jos, labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę neatstatomas pasekmes, buvo apgalvoti iš anksto, organizuoti, padaryti iš keršto bei baimės, jog sulauks atpildo už anksčiau padarytus nusikaltimus.
Iškart tris žudikus griežčiausia bausme nuteisusios teisėjų kolegijos pirmininkę taip pat pabrėžė, kad nuteistieji demonstravo „cinišką požiūrį į teisę į kito žmogaus gyvybę“.
Iki gyvos galvos įkalinti A. Skėris ir M. Kardišauskas buvo pripažinti kaltais dėl dviejų, o Š. Juodžbalys – vieno nužudymo. Teismas taip pat nusprendė, kad A. Skėris ir M. Kardišauskas turės sumokėti 63 tūkst. Lt žalos atlyginimą, o V. Mula – 30 tūkst. Lt.
Šiuo metu valstybės saugomam ir daugelį nusikaltimų padėjusiam atskleisti buvusiam Kauno nusikalstamo pasaulio šului Jonui Bielskiui teismas skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Iš valstybės saugomo J. Bielskio teismas Policijos departamentui priteisė 12,5 tūkst. Lt – tiek kainavo jo ekstradicijos iš Rusijos išlaidos (vyras buvo pasprukęs nuo teisėsaugos).
Su „daktarais“ siejamas kaunietis Arikas Pastuškovas taip pat buvo nuteistas – jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji buvo subendrinta su kitu nuosprendžiu skirta bausme ir galutinai skirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Palangos Kurhauzo savininkui G. Jackai nutraukta byla, nes suėjo senaties terminas baudžiamajai atsakomybei patraukti – po nužudymo, kuris verslininkui buvo inkriminuotas, buvo praėję daugiau kaip 20 metų. Nutraukdamas bylą teismas G. Jackai nurodė grąžinti jo sumokėtą piniginį užstatą – 100 tūkst. Lt.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis sako, kad šioje byloje paskelbtas nuosprendis – rimtas signalas nusikaltėliams.
„Šis nuosprendis svarbus tuo, kad pasiųsta žinia, jog už apgalvotus, šaltakraujiškus, taip pat itin žiaurius nusikaltimus taikoma itin griežta bausmė, – sakė jis. – Neseniai visuomenę supurtė įvykiai Panevėžyje, kai kurie politikai iniciavo pataisas, kad už kvalifikuotus nužudymus turi būti baudžiama itin griežtai. Šis teismas parodė, kad įstatymai yra, ir jie taikomi“.
Prokuroro teigimu, ši byla parodė, jog su teisėsauga bendradarbiaujantiems nusikaltėliams gali būti skiriamos gerokai švelnesnės bausmės.
„Šis nuosprendis labai svarbus teisėsaugos institucijoms, nes teismas pažymėjo, kad pagalba teisėsaugai yra svarbi, todėl sprendžiant bausmės skyrimą teismas pripažino, jog tokia pagalba yra labai svarbi ir valstybei reikalinga, – sakė A. Urbelis. – Niekas kitas negali duoti paaiškinimų iš vidaus, tik tas asmuo, kuris buvo toje situacijoje, tame nusikalstamame sisivienijime. Ši pagalba teisėsaugos organams yra labai svarbi. Žinoma, galima morališkai smerkti už nusikaltimų sunkumą, bet įstatymai ir visa visuomenė reikalauja, jog nusikaltimai, ir šiuo atveju patys sunkiausi, būtų ištirti ir išaiškinti. Todėl tai vienas iš svertų teisėsaugos pareigūnams, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veikos būtų išaiškintos – paprastai bendrininkai traumuojami morališkai bausmės griežtumu, alternatyvų nebuvimu, o šis teismas parodė, jog būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, alternatyvos vis dėlto yra“.
Prokuroro teigimu, kartais visuomenėje kalbama, jog galima išvengti atsakomybės ir už tyčinį nužudymą, tačiau taip nėra. „Joku būdu, mūsų Baudžiamasis kodeksas nenumato, kad asmuo, padaręs nužudymą, gali būti atleistas nuo bausmės“, – A. Urbelio teigimu, toks institutas taikomas lengvesniems nusikaltimams.
Valstybinis kaltintojas pripažino, kad sunkius nusikaltimus padėjusiam atskleidti J. Bielskiui, pravarde Senelis, valstybės apsauga gali būti skirta ir įkalinimo įstaigoje. „Apsaugos priemonės yra įvairios, aš galiu patvirtinti, kad jam yra taikoma apsauga, jeigu aplinkybės neišnyks, dėl ko ji turėtų būti panaikinta, ji bus tęsiama tiek, kiek reikės, bet detaliau negaliu komentuoti“, – sakė A. Urbelis.
Teismas konstatavo, kad Š. Juodžbalys, A. Skėris ir M. Kardišauskas nužudė Kauno nusikalstamos grupuotės lyderiu vadintą Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė. M. Kardišauskas ir A. Skėris taip pat buvo pripažinti kaltais dėl šiaulietės Rimos Bielskienės nužudymo.
R.Bielskienė nužudyta 2000-ųjų balandžio 11 d. savo bute, o R. Kuzminas prie savo namų Kaune nušautas 2000-ųjų birželio viduryje.
Šioje byloje teismas taip pat kaltais pripažino Gintautą Žukauską, kuriam dėl plėšimo skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, subendrinus su kitu nuosprendžiu, vyrui už grotų teks praleisti 10 metų 6 mėnesius. Tuo metu neteisėtai ginklai disponavęs Benas Juodris kalės 6 metus.
Generalinės prokuratūros teismui perduotoje byloje buvo 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai buvo padaryti 1992–2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose.
1992 m. įkurta ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimų padarymui kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
Žemaitijos banditų byla teisme buvo nagrinėjama ne vienerius metus – ketvirtadienį nuosprendį paskelbė jau trečioji teisėjų kolegija. Ankstesnes teko pakeisti, nes į skandalą iš pradžių pakliuvo teisėjas Zenonas Birštonas, o vėliau – Ryšardas Skirtunas.