Per galvą žarstekliu, kojomis ir rankomis – ne mažiau kaip 17 smūgių, o paskui peiliu į krūtinę – ne mažiau kaip 9 dūriai.
Ypatingas kančias prieš mirtį patyrusi vilnietė Asta Užuotienė nenusipelnė tokios gyvenimo baigties, mano jos sesuo Grytė Andrijaitienė ir šios dukra, nužudytosios krikšto dukra Goda Andrijaitytė.
„Niekas nenusipelnė būti taip išniekintas, man iki šiol nesuvokiama, kaip galima taip nežmogiškai pasielgti – to niekam nelinkėčiau“, – sakė vienintelės tetos netekusi G. Andrijaitytė.
Kaltę vertė alkoholiui ir narkotikams
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje net 12 kartų teistas 47 metų vilnietis Ruslanas Grenadierovas kaltinamas A. Užuotienės tyčiniu nužudymu, jos turto pagrobimu.
Anksčiau bendrovėje „Plasta“ Žaliavų skyriaus vadove dirbusi ir daug turtų sukaupusi A. Užuotienė buvo nužudyta praėjusių metų gruodžio 5-osios vakarą savo namuose sostinės Sakališkių g. – moters kūnas rūsyje buvo surastas tik praėjus daugiau kaip dviem savaitėms. Šalia jos buvo numesti du pirštai.
Paaiškėjo, kad jau po nužudymo prabėgus daugiau kaip savaitei R. Grenadierovas atvyko prie savo aukos ir sodininko žirklėmis nukirpo du pirštus. Ant vieno jų buvo moters raudono aukso vestuvinis žiedas, o ant kito – auksinis žiedas su deimantais.
„Viską pripažįstu, bet nelabai ką ir atsimenu, nes tada buvau apsvaigęs ir nuo alkoholio, ir nuo narkotikų – rūkiau žolę ir gėriau degtinę su alumi labai dideliais kiekiais“, – teisme pareiškė R. Grienadierovas.
Nors ir pripažino, kad buvusią mylimąją nužudė, tačiau vyras teisinosi, kad ši jį esą išprovokavo.
„Tarp mūsų kilo konfliktas – aš pasakiau, kad nebenoriu kartu gyventi, o noriu sugrįžti pas savo žmoną“, – kalbėjo kaltinamasis.
Pagalbininkas tapo meilužiu
R. Grenadierovas pasakojo, kad dar 2009-aisiais išėjo į laisvę iš įkalinimo įstaigos, o maždaug 2013-ųjų viduryje artimiau pradėjo bendrauti A. Užuotiene. Ji gyveno visiškai šalia jo namų.
„Iš pradžių jai padėdavau, o paskui pas ją ir apsigyvenau“, – sakė vyras.
Jis neslėpė, kad mėgsta išgerti alkoholio, tačiau narkotikų beveik niekada nevartojo – iki to tragiškai pasibaigusio vakaro.
„Visko tarp mūsų buvo“, – apie gyvenimą su nužudytąja nelabai norėjo kalbėti R. Grenadierovas. Tiesa, jis pripažino, kad likus porai mėnesių iki nusikaltimo jo draugė kreipėsi į policiją – parašė pareiškimą, kad šis pavogė pinigus.
„Vėliau ji savo pareiškimą atsiėmė, nes tai buvo netiesa“, – sakė vyras.
Jis nelabai ką galėjo pasakyti ir apie gruodžio 5-osios įvykius, todėl teisėjui teko pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. „Taip ir buvo, kaip parašyta“, – sakė R. Grenadierovas.
Pasakojo, kaip nužudė
O tyrimo metu jis pasakojo, kad tądien su A. Užuotiene nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų.
„Grįžę kartu gėrėme, rūkėme žolę, o apie 17-18 val. kilo konfliktas – pasakiau, kad noriu grįžti pas savo žmoną, – sakė R. Grenadierovas. – Kai barėmės, paėmiau žarsteklį ir jai trenkiau į kaklą, galvą... Asta suklupo, bet dar bandė keltis, todėl nuo stalo paėmiau didelį peilį ir dūriau į krūtinę... Ji buvo negyva, kai atidariau rūsio duris – ją nustūmiau laiptais, ten įmečiau ir peilį. Uždariau rūsį ir išėjau iš namų, paimdamas vertingus daiktus, kuriuos paskui pardaviau“.
R. Grenadierovas sakė, kad su savimi taip pat turėjo raktus nuo A. Užuotienei priklausančio buto sostinės Užupio g. – čia jis po kelių dienų pasikvietė savo draugą Valerą, kuriam pardavė vertingus daiktus.
„Man reikėjo pinigų narkotikams, todėl jam sakiau, kad butas yra šiuo metu slidinėti išvykusios sugyventinės, su kuria skiriuosi, o daiktai – mano“, – pasakojo vyras.
Pagrobė garsių dizainerių pagamintus batus
Taip, jo teigimu, pavyko parduoti daug auksinių žiedų su deimantais ir briliantais, du televizorius, pjūklus, telefoną, kompiuterį, šaldytuvą, paveikslus, kailinius, garsių dizainerių (Prada, Armani ir kt.) batus ir t. t. Tiesa, vėliau dalį pavogtų daiktų pareigūnams pavyko surasti.
„Likus savaitei iki sulaikymo nuvažiavau į namus, kur nužudžiau Astą – ant jos rankų buvo du auksiniai žiedai, vienas jų – su deimantais, – kalbėjo R. Grenadierovas. – Jos pirštai jau buvo ištinę, todėl paėmęs sodininko žirkles juos nukirpau, o žiedus pasiėmiau ir paskui pardaviau“.
R. Grenadierovas teigė, kad po nužudymo gyveno viešbutyje, o paskui įsiprašė laikinai pagyventi pas naujus draugus – Olegą ir Viktoriją, su kuriais susipažino prie geležinkelio stoties.
„Viktorijai padovanojau kai kuriuos Astos batus, o kitus pardaviau čigonų tabore“, – kaltinamasis prisipažino, kad po nužudymo dar labiau ėmė vartoti narkotikus, tik jau rūkė ne žolę, o leidosi heroiną.
Šeima nepritarė draugystei
Toks R. Grenadierovo pasakojimas tik sukėlė nužudytosios artimųjų pyktį – jaunesniosios sesers netekusi G. Andrijaitienė prisipažino, kad šeima nepritarė A. Užuotienės draugystei su asocialiu asmeniu.
„Pirmą kartą apie jį sužinojau 2013-ųjų birželį, kai sesuo pasakė, kad jam reikia teisinės konsultacijos, nes nori skirtis su žmona, turi daug problemų, – prisiminė moteris. – Kai pas ją atvažiavome į sodą, pirmą kartą jį ir pamačiau – vyras atrodė išgeriantis, net asocialus, jo žvilgsnis buvo toks niūrokas. Antrą kartą jį mačiau liepos mėnesį – tada buvo mano mamos gimtadienis, sesuo jį atsivežė, didelio noro nebuvo išreikšta, bet ji buvo kategoriška ir jis buvo pas mus šventėje“.
Ji pasakojo, kad A. Užuotienė anksčiau dirbo vadovaujamą darbą bendrovėje „Plasta“, tačiau vėliau buvo panaikinta jos pareigybė ir teko išeiti iš darbo.
„Tai buvo ganėtinai nelaimingo likimo moteris, kaip tik prieš 25 metus laidojome jos 5 metų sūnų ir vyrą, kurie žuvo nelaimingo atsitikimo metu“, – teisme teigė G. Andrijaitienė.
Jos teigimu, išėjusi iš darbo A. Užuotienė niekur nedirbo, nes turėjo pakankamai santaupų – moteris bet kada galėdavo sau leisti išvykti pailsėti į užsienį.
„Išėjusi iš darbo ji įsigijo šunį, turbūt toks buvo moters noras pabėgti nuo vienatvės“, – G. Andrijaitienė kategoriškai neigė, kad jos sesuo piktnaudžiaudavo alkoholiu ar vartojo narkotikus.
Pamanė, kad išskrido atostogauti
G. Andrijaitienė sakė, kad būtent ji pirmoji pasigedo savo sesers – gruodžio 19-ąją jai paskambino telefonu, bet šis buvo išjungtas.
„Iš pradžių nieko blogo neįtariau, galvojau, gal vėl išvažiavo atostogauti niekam nesakiusiu, bet kai paskambinau kitą dieną ir telefonas vis buvo išjungtas, pasidarė neramu“, – moteris prisiminė, kad buvo nuvažiavusi prie sesers namo, tačiau čia kaimynai prisipažino, kad šeimininkės niekas nematė jau dvi savaites.
Tada moteris paskambino savo dukrai – paprašė, kad ši nueitų į Užupio g. esantį butą, kur gyveno jos krikšto motina.
Bet ir šiai nieko nepavyko surasti namuose – tik kaimynai užsiminė, kad į A. Užuotienės namus dažnai ateina asocialūs žmonės, kurie aiškino, jog šeimininkė į namus sugrįš tik pavasarį, o jie patys butą remontuoja.
Meilužį norėjo išvaryti iš namų
Blogos nuojautos kamuojama G. Andrijaitienė kreipėsi į policijos pareigūnus, o galop nutarė su dukra ir šeimos draugu dar kartą nuvažiuoti į A. Užuotienės namą Sakališkių g.
„Kai įėjome į vidų, man iš karto įtarimą sukėlė tai, kad užtiesalai yra išmėtyti ant grindų, suversta patalynė lovoje – tai buvo nebūdinga mano seseriai, – sakė nukentėjusioji. – Paskui ant koklinio pečiaus pamačiau kraują ir tempimo žymes link rūsio... Aš ten net nėjau pažiūrėti – rūsį atidarė šeimos draugas, jis iš karto pareiškė užuojautą“.
„Asta buvo mano jaunesnioji sesuo, kuriai dar reikėjo gyventi, o ją nužudė žmogus, kurį ji priėmė į savo namus, aprengė“, – moteris teigė, kad dėl A. Užuotienės nužudymo patyrė didelius išgyvenimus, kuriuos prilygino šeimos naikinimui.
„Ir tėvai puolė į depresiją, jie ir taip sirgo, o po šio įvykio ligos dar labiau paūmėjo“, – nužudymu kaltinamam R. Grenadierovui ji su garbingas pareigas anksčiau užėmusiais tėvais (motina – pedagogė, Joniškio garbės pilietė, tėvas – fotokorespondentas) yra pareiškusi 200 tūkst. Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pasak G. Andrijaitienės, sesuo buvo prasitarusi, kad ne kartą iš savo namų bandė išvaryti R. Grenadierovą, tačiau šis „taip kaukdavo palei tvorą, sakydavo, jog baigsis blogai, ją terorizuodavo“.