Tačiau kodėl šįkart jo auka tapo vos trylika metų turinti mergaitė? Ir ar tikrai nusikaltimo vyras iš anksto neplanavo?
Į šiuos klausimus ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai dar ieško atsakymų, o tuo metu V. Ivanovas tikina, kad viskas įvyko spontaniškai – iš pradžių mažametę apiplėšęs ir tik po to nutaręs ją išžaginti.
„Negaliu paaiškinti, kas man tada pasidarė“, – sakė jis.
Ir čia pat pareigūnams pridūrė, kad praėjusio ketvirtadienio vakarą, kai užpuolė mergaitę, buvo blaivus, taip pat nevartojęs narkotinių medžiagų, nors anksčiau ir buvo nuo jų priklausomas.
„Narkotikų nevartoju nuo 2016 m. vasario – anksčiau vartojau amfetaminą, metamfetaminą ir marihuaną“, – sakė Tuskulėnų monstru pramintas jaunas vyras.
Jo gyvenimo istorija atskleidžia skaudžią tiesą – mokyklos nelankęs, socializacijos centre gyvenęs ir daugybę žmonių apiplėšęs vyras neketino sustoti, nes daugiau nieko nemokėjo daryti. O tai, kas praėjusią savaitę nutiko Tuskulėnų g. daugiabutyje, greičiausiai būtų nutikę anksčiau ar vėliau – V. Ivanovas dažniausiai savo aukomis pasirinkdavo moteris.
„Nes jos yra silpnesnės nei vyrai, nors ir jos kartais man pasipriešindavo, tekdavo su jomis susigrumti“, – policijai pasakojo jaunasis nusikaltėlis.
Plėšti – su dalgiu rankose
Panevėžio policijai gerai žinomas V. Ivanovas nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis – pirmą kartą dėl vagystės įkliuvo būdamas vos šešiolikos metų. Tačiau tada teismas jo pasigailėjo – nepilnamečiui suteikė galimybę pasitaisyti ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Bet netrukus jis vėl nusikalto – su bendrais apiplėšė Rokiškio rajone gyvenančią senjorę.
Tą vakarą V. Ivanovas su draugais vaikų darželio teritorijoje girtavo, o kai alkoholis baigėsi, nutarė apiplėšti vieną gyvenančią senolę – vienas jo draugas anksčiau jai padėjo nudirbti įvairius ūkio darbus.
Jau sutemus į pensininkės namus atėję jaunieji nusikaltėliai išdaužė langą.
„Išgirdau dūžtančio stiklo garsą ir atsikėlusi nuėjau į virtuvę, – po apiplėšimo policijos pareigūnams pasakojo nukentėjusioji. – Ten pamačiau du vyriškius – klausiau, ko jiems reikia. Jie pareikalavo pinigų, sakė, „jei neduosi, tai užmušim – mes užmušti žmogų mokam.“ Labai išsigandau ir atnešiau visus pinigus, kiek turėjau piniginėje. Gavę pinigus, jie iš karto pasišalino.“
V. Ivanovas apiplėšiant senolę stovėjo lauke – stebėjo aplinką ir turėjo įspėti draugus, jeigu šiems netikėtai iškiltų grėsmė. Rankose jis laikė dalgį – jeigu reikėtų apsiginti.
Bet tada V. Ivanovas dar nebuvo patyręs nusikaltėlis – kai draugai su pinigais išbėgo iš pensininkės namų, iš baimės jis taip pat tekinas lėkė kaimo laukais. Su dalgiu rankose, kol jį galop vienas iš draugų atėmė ir išmetė prie krūmų.
Po šio nusikaltimo V. Ivanovui teismas skyrė metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams. Tuo metu dar pilnametystės nesulaukusiam nusikaltėliui teismas skyrė įpareigojimų, bet šis jų nevykdė, todėl jau po kelių mėnesių buvo pasiųstas į pataisos namus.
Į Vokietiją išvažiavo „dirbti“
O po metų, išėjęs į laisvę, vyras ėmė vartoti narkotikus, vagiliavo, bet taip ir nebuvo sučiuptas, kol galop nutarė išvykti į Vokietiją. Vogti.
„Nes čia gyvena turtingesni žmonės, todėl ir grobis yra didesnis“, – net nebandė meluoti V. Ivanovas.
Jis prisipažino, kad atvykęs į Duisburgo miestą apiplėšė apie devyniolika žmonių – tris vyrus ir šešiolika moterų.
„Plėšdavau taip, kaip ir Lietuvoje – griebdavau už rankinės ir pabėgdavau, smurto prieš nieką nenaudojau, – pasakojo V. Ivanovas. – Pagrobęs apžiūrėdavau rankines, pasiimdavau tik mobiliuosius telefonus ir grynuosius pinigus, o kitus daiktus išmesdavau.“
Panevėžietis Vokietijoje neturėjo gyvenamosios vietos, todėl gyveno „kur papuola“ – dažniausiai lauke.
„Į Lietuvą parsivežiau apie 4 tūkst. eurų ir aštuoniolika mobiliojo ryšio telefonų liečiamais ekranais, – pareigūnams prisipažino Tuskulėnų monstru pramintas vyras. – Telefonus išdalinau savo draugams, o pinigus leidau savo reikmėms.“
Bet gyventi Panevėžyje V. Ivanovas toliau negalėjo: „Visi čia žinojo, kad vagiu, todėl nutariau atvažiuoti į Vilnių, kur manęs niekas nepažįsta.“
V. Ivanovas neturėjo kur apsistoti Vilniuje, todėl dažniausiai pernakvodavo daugiabučių laiptinėse.
„Atvykau vogti iš moterų, bet prieš jas smurto nevartoju“, – dar prieš mažametės išžaginimą kalbėjo jis.
Jis atviravo, kad jo aukomis tapdavo išsiblaškiusios moterys ir tos, kurios savo rankines nešdavosi rankoje, o ne ant peties – taip lengviau iš jų pagrobti.
Įkliuvo suvalgęs bandeles
Nors dėl plėšimų V. Ivanovas policijos pareigūnams taip ir neįkliuvo, tačiau buvo sulaikytas „Maximos bazėje“, kai suvalgė kelias bandeles, išgėrė sulčių ir pasikvepino kvepalais.
Patikrinę vaikino daiktus apsaugos darbuotojai rado penkias mokėjimo korteles, išduotas vienos vokietės vardu, taip pat vienam panevėžiečiui priklausančią mokėjimo kortelę, kurią jis buvo pavogęs. Su šia kortele V. Ivanovas prieš tai buvo išvykęs į Vokietiją, bet dokumento neteko panaudoti, nes niekas paprasčiausiai neprašė jo parodyti.
Beje, V. Ivanovas mieliau būtų išvykęs į Didžiąją Britaniją, tačiau bijojo rizikuoti – savo asmens tapatybės kortelės neturėjo, o su svetima bijojo įkliūti pasienyje.
„Toks buvo mano gyvenimas – aš taip uždarbiaudavau“, – vyras net nebandė slėpti, kad plėšikaudamas užsidirbti pragyvenimui.
Laiptinėje tykojo aukos: planavau tik apiplėšti
Už tai, kad turėjo svetimas mokėjimo korteles ir dokumentą, V. Ivanovas dar spalio pradžioje teismo buvo nuteistas 29 parų arešto bausme. Tačiau jos kol kas nespėjo atlikti – greičiausiai ši bausmė bus subendrinta su ta, kuri jam, įtariama, bus skirta už mažametės išžaginimą ir plėšimą.
V. Ivanovas neneigia, kad daugiabutyje apiplėšė ir išžagino mažametę mergaitę, bet savo poelgio motyvų pareigūnams kol kas negali paaiškinti.
Jis prisipažino, kad į daugiabutį atėjo pasišildyti ir planuodamas ką nors apiplėšti, o mažametė tam labai tiko – ji turėjo mobiliojo ryšio telefoną.
Kodėl dar ją nutarė išžaginti, V. Ivanovas negalėjo pasakyti.
Kad prieš mažametę buvo panaudota seksualinė prievarta, pareigūnams pranešė jos motina – ji į namus grįžo ką tik po išžaginimo. Apsiverkusią dukrą radusi kambaryje motina sužinojo, jog laiptinėje ją užpuolė ir išžagino nepažįstamas vaikinas.
Įtariamasis netrukus buvo sulaikytas – pagal nukentėjusiosios nurodytus išorinius požymius policininkai maždaug po pusvalandžio jį sulaikė Vilniaus centre, Gedimino prospekte.
Pas V. Ivanovą buvo rastas pagrobtas mobilusis telefonas, kurį jis greičiausiai ketino parduoti.
Už mažametės išžaginimą ir plėšimą įtariamajam gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkiolikos metų.