Tie, kurie tikėjosi išvysti nerealią televizininkų gelbėjimo operaciją, liko nusivylę, kai kurie net supykę. „Taigi kokia gėda, stovi gelbėtojai ir nieko nedaro. Kokie jie gelbėtojai?! Melagiai. Gal plaukti nemoka? Girdėjot, kaip visas tiltas skandavo „gėda“?“ – piktinosi ponia Liongina iš Vilniaus.
Tiesa, retas poilsiautojas žinojo, kad skęstančiam vaikinui gyvybę vis dėlto išsaugojo TV „gelbėtojų” komandos narys – montažo režisierius Eugenijus Vigelis.
Jo tauta iš ekrano nepažįsta ir raudonos uniformos jis neturi.
Laida svarbiau
TV „gelbėtojai“ paaiškino, kodėl nemetė mikrofonų ir nepuolė gelbėti skęstančiojo. Esą, pirma, nereikia panikuoti, antra, reikia baigti laidą, nes žiūrovai nė nesuprato, kas tada dėjosi ant tilto.
„Kiekviena komanda turi savo vadą ir dirba pagal taisykles. Mūsų vadas Andrius pasakė, kad turime tęsti laidą, padėtis kontroliuojama, Augis plaukia gelbėti žmogaus. Panikos tarp mūsų reikėjo mažiausiai. Jeigu būtume šokę, nežinia, kiek dabar skaičiuotume skenduolių“, – aiškino Gediminas Jaunius.
„Vidinis konfliktas“
Laidos vedėja Aušra Kilkuvienė pasakojo, kad iš pradžių jie net nesupratę, kas dedasi. „Mes esame atsakingi ne tik už žmones ant tilto, bet ir už TV žiūrovus. Buvo baisus vidinis konflikas, žmogus skęsta, o mes turime baigti laidą. Nesvarbu, kad žinojome, jog Eugenijus jį gelbėja“, – kalbėjo A.Kilkuvienė.
Ji prisipažino abejojanti, ar galėtų išgelbėti jūroje skęstantį girtą vyrą. „Nežinau, ar šokčiau nuo tilto. Jaučiu atsakomybę už savo šeimą. Jeigu tą akimirką būčiau viena, turbūt būčiau iškvietusi pagalbą ir briste bridusi į jūrą“, – svarstė moteris.
Neslepia apmaudo
A.Kilkuvienė neslėpė ir neigiamų emocijų apie išgėrusius drąsuolius. „Pykstu. Tas žmogus, šokęs nuo tilto, nepamano, kad rizikuoja ne tik savo, bet ir aplink save esančiųjų gyvybe“, – sakė ji.
TV „gelbėtojams“ apmaudu, kad ant tilto susirinkusieji nežinojo, jog pirmasis, puolęs gelbėti skęstantį jaunuolį buvo jų komandos narys.
„Suprantu, kad žmonės negali suvokti, kaip mes galime tęsti laidą, kai žmogus skęsta. Tačiau komandoje kiekvienas narys turi savo užduotį, mes turėjome atlikti darbą. Tikrai nebuvo prasmės visiems plėštis drabužius ir šokti nuo tilto“, – sakė A.Kilkuvienė.
Baisi akimirka
Režisierius E.Vigelis paauglystėje lankė plaukimą ir dabar plaukioja baseine. „Vanduo – mano stichija. Prieš kokius septynerius metus dirbau gelbėtojų stotyje. Tą vasarą, kai dirbau, neteko nė vieno žmogaus gelbėti“, – sakė E.Vigelis.
Beje, jo pavardė tokia pat kaip ir Palangos gelbėjimo stoties vadovo, tačiau vaikinas patikino, kad giminystės ryšiai su Palangos gelbėtojų vadu jo nesieja.
Nelaimė prasidėjo vaiko klyksmu. „Išgirdau šaukiantį vaiką „mama mama“, maniau, gal motina šoko nuo tilto. Po kelių akimirkų mama atsirado ir paaiškėjo, kad yra kitas žmogus už tilto“, – prisiminė E.Vigelis.
Režisierius sako, kad sunkiausia apsispręsti, ar šokti į vandenį. Tačiau nebuvo nei laiko, nei galimybių rinktis. Skęstančiojo gelbėti nesuskubo nei kiti poilsiautojai, nei tikrieji gelbėtojai.
Pažadėjo nešokti
Šiaip ne taip nusikabinęs nuo tilto gelbėjimo ratą, E.Vigelis nėrė į jūrą. „Iš pradžių turėjau daug energijos, bet jeigu ne gelbėjimo ratas, kažin ar būčiau galėjęs rimtai padėti tam jaunuoliui“, – sakė jis.
Jūroje jie plūduriavo, kol valtele priplaukė gelbėtojai iš Palangos priešgaisrinės tarnybos. Išgelbėto Deivio pirmieji žodžiai režisieriui buvo: „Daugiau nešoksiu nuo tilto ir daugiau negersiu“. Pasirodo, vaikinas liuoktelėjo nuo tilto po barnio su tėčiu.