PAGD informuoja, kad šiemet šalyje iš viso jau kilo 445 gaisrai atvirosiose teritorijose, kurių metu išdegė per 155 ha pievų, miško paklotės, ražienų ir kt. plotų. Daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus – 164, Kauno – 67 ir Alytaus apskrityse – 37. Vien balandžio mėnesį šalyje kilo 228 žolės gaisrai.
Padegę žolę, gyventojai neretai nebesuvaldo liepsnų, kurios slenka jų namų link ir sunaikina ar apgadina juos. Prieš ketverius metus balandžio mėnesį nuo padegtos žolės Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, sudegė 20 pastatų. Deja, kartais tokių gaisrų metu žūsta ar apdega ir patys padegėjai.
Viename iš gaisrų ir šiemet buvo traumuota gyventoja. Balandžio 12 d. Kaune, Panerių gatvėje, degė 30 kv. m žolės ir krūmų. Gaisrą, iki atvykstant ugniagesiams, užgesino patys gyventojai, tačiau gesindama gaisrą veidą ir rankas apdegė moteris. Jai pirmąją pagalbą suteikė greitosios pagalbos medikai, ji liko ambulatoriškai gydytis namuose.
Balandžio 11 d. Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijoje, Lastaučikų kaime, išdegė 300 arų žolės. Ugniagesiai išsaugojo 2 ūkinius pastatus.
Kovo 30 d. Vilniuje, Šešėlių gatvėje, prie medinio gyvenamojo namo išdegė apie 200 arų žolės. Gaisro metu apdegė du automobiliai „AudiA6“, ugniagesiai nuo liepsnų apsaugojo du gyvenamuosius namus.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įspėja gyventojus su ugnimi elgtis itin atsakingai ir nedeginti pernykštės žolės miškuose, durpynuose ar kitose atvirosiose teritorijose. Jie ragina visuomenę nebūti abejingą ir pastebėjus žolės gaisrus nedelsiant informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112.
Nedideliame plote liepsnojančią žolę galima pabandyti užgesinti patiems, užplakant šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies plitimas stabdomas apkasant ar apariant ugnies apimtus plotus.
Pavasarį gyventojams tvarkant ir švarinant savo kiemus ir aplinką, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ragina nepamiršti šių taisyklių:
* Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).
* Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
* Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kub. m tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
* Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
* Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
* Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
* Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
* Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.