Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kuriais buvo patvirtintos aplinkybės, jog kaltinamasis visais atvejais prieš bendraudamas su nukentėjusiomis klausdavo jų amžiaus ir tik įsitikinęs, kad joms 16 metų ar daugiau, tęsdavo bendravimą, o nukentėjusiosios melavo dėl savo amžiaus, konstatavo, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko buvo mažiau nei 16 metų, nepaneigti.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju kaltinamojo įsitikinimas, kad nukentėjusios ir liudytojos buvo 16 metų ir vyresnės, eliminuoja A. Ulvido kaltę dėl jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo.
Šį nuosprendį Kauno apygardos teismui buvo apskundęs prokuroras, prašydamas pripažinti išteisintą asmenį kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą dėl jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo. Apeliaciniame skunde buvo keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino per siaurai, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, išteisinamąjį nuosprendį išimtinai grindė išteisintojo, nepilnamečių asmenų ir liudytojų parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų padaryti išvadą, jog A. Ulvidas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visos galimybės išsiaiškinti objektyvią tiesą šio proceso metu buvo išnaudotos, todėl atmetė prokuroro apeliacinį skundą.
Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Jis gali būti apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.