Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau anksčiau jis baustas už pareigūnų užpuolimus, grasinimus maisto dalintojui, žargono vartojimą, kameroje esančio radijo taško sugadinimą, bendravimą su nuteistaisiais iš kitų kamerų, nesilaikymą pagarbos principo su darbuotojais.
Jis taip pat baustas už rašymą ant sienų, perdavimą kitam nuteistajam smulkų paketą. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis neskatintas.
Vilniaus apygardos teismas taip pat rėmėsi byloje esančia psichologinės tarnybos pateikta išvada. Joje nurodoma, kad su kitais nuteistaisiais K. Jonaičio santykiai įtempti, jis priekabus ir nepatenkintas aplinka, resocializacijos procese dalyvauja vangiai. Nuteistasis pasirenka veiklą be įsipareigojimų, tik tokią, kurią mano esant naudinga.
Minėtoje išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistojo K. Jonaičio smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka aukšta, seksualinės prievartos rizika – aukšta, jis įtrauktas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, kas akivaizdu, gali kelti grėsmę (pavojų) kitiems nuteistiesiems, pataisos namų personalui.
„Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, dėl to atsiradusių pasekmių vertinimą, elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog negalima teigti, kad nuteistasis šiuo metu gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą“, – rašoma teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Nijolės Žimkienės ir Aleno Piesliako nutartyje.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nesavalaikis bausmės sąlygų švelninimas, ignoruojant nuteistojo nusikalstamų veikų ir jų padarinių pavojingumą, menkina ne tik nukentėjusių asmenų interesus, bet ir pažeidžia visuomenės orumą ir saugumo jausmą.
Pats K. Jonaitis nepageidauja būti perkeltas į pataisos namus. Šiuo metu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeliami nuteistieji iki gyvos galvos, jie toliau bausmę atliks kitose įkalinimo įstaigose, jiems toliau bus taikomas teismo skirtas režimas.
Grigiškių gyventojas už grotų laikomas jau daugiau nei 17 metų. Jis buvo sulaikytas 2001-aisiais.
Paaiškėjo, kad vienoje sostinės bendrovių vairuotoju įsidarbinęs vyras sustodavo prie pakeleivingas mašinas stabdančių jaunų merginų.
2001 metų balandžio 21 dieną miške netoli Elektrėnų rasta žiauriai nužudyta 25 metų Vievio gyventoja Eglė Venskutonytė. Maždaug po mėnesio netoli kelio Vilnius-Kaunas rastas dingusios jonaviškės 20-metės Jurgitos Šteinaitės lavonas. Vėliau tose pačiose apylinkėse rastas 20 metų Gerdos Šatraitytės lavonas.
Nustatyta, kad merginas K. Jonaitis sumušdavo, apsvaigindavo smūgiais į galvą ir išžagindavo. Kai kurios merginos prievartavimo metu jau buvo praradusios sąmonę. Vienai merginai suduota kirvio pentimi į galvą.
Nuteistasis teismo posėdžiuose teigė, kad merginos sutikdavo su juo mylėtis, tačiau vėliau jį šantažuodavo, reikalaudamos pinigų. Jis taip pat pateikė versiją, esą merginas nužudė pavojingas psichikos ligonis Romas Zamolskis, pabėgęa iš psichiatrijos ligoninės.
Anksčiau tris kartus teistas vyras yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu.