Kaltinamoji tik per pirmąją apklausą prisipažino. Vėliau per ikiteisminį tyrimą ir teisme teigė, kad ji nesuprato, jog tie lapai yra apipurkšti psichotropine ar narkotine medžiaga. Šią kaltinamosios I. Užkurienės nurodytą aplinkybę paneigia baudžiamojoje byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.
„Kaltinamoji žinojo ir suvokė, kad į įkalinimo įstaigas siunčia laiškus, kurie yra prisodrinti psichotropine medžiaga ir kurių poveikis yra labai stiprus, – sako bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius. – Siunčiami lapai buvo dėmėti ir lipnūs. Tai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamoji suprato, jog laiškai rašomi ant įmirkytų lapų.“
Anot teisėjo M. Galvičiaus, kaip pati kaltinamoji nurodė, jai buvo liepta rašyti ,,meilės“ laiškus išimtinai tik ant minėtų lapų, kurie jai buvo atsiųsti paštu. Tai patvirtina kaltinamosios tyčios kryptingumą daryti nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamoji nukirpo dalį lapo ir jį perdavė dovanų kitam asmeniui, o vėliau apie narkotikų poveikį su juo aptarė telefonu. Tai, pasak teisėjo, patvirtina kaltinamosios tiesioginės tyčios buvimą darant nusikalstamas veikas.
Meilės tematika laiškai buvo rašomi vyrams, kurių nei vieno kaltinamoji nepažinojo. Be to, I. Užkurienė laiškuose paliko lūpdažių žymes, kad ,,meilės“ laiškai nesukeltų įtarimo įkalinimo įstaigos darbuotojams. Tačiau visi trys laiškai sukėlė įtarimą, nes lapai buvo storesni ir sunkesni nei įprastai, be to, liečiant jautėsi švelnus paviršius. Kaltinamoji kiekvienąkart pasirašydavo skirtingais vardais, tačiau rašysena buvo labai panaši.
Kaltinamosios I. Užkurienės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, tačiau kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino. Kaltinamoji padarė tris sunkius nusikaltimus, visos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Moteris anksčiau neteista.