A. N. kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad peiliu nukentėjusiajam dūrė netyčia, bijodamas būti pats sužalotas, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas ir tyčia nužudė nukentėjusįjį.
Svarbu paminėti tai, kad teismas taip pat nustatė, jog nukentėjusysis pradėjo žodinį konfliktą, išreiškė gąsdinimus bei pirmas pradėjo mušti kaltinamąjį (sužalojimai patvirtinti specialisto išvada), o to pasėkoje būdamas užpultas ir sužalotas kaltinamasis pradėjo gintis ir išsitraukęs peilį dūrė nukentėjusiajam. Tačiau teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis jokių kūno žalojimui įrankių neturėjo, smūgius sudavė rankomis ir kojomis, o kaltinamasis panaudojo peilį ir du kartus sudavė nukentėjusiajam, antrą kartą pataikydamas į svarbų žmogaus organą.
Teismas pažymėjo, kad A. N., būdamas sumuštas, surado jėgų atidaryti automobilio dureles, išimti peilį ir juo sužaloti nukentėjusįjį. Taigi kaltinamasis iš karto griebėsi peilio, kaip pavojingo įrankio, kuriuo galima greitai ir sunkiai sužaloti žmogų. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas, nes yra akivaizdus neatitikimas tarp gynybos pobūdžio ir kėsinimosi pavojingumo, ir be reikalo besikėsinančiajam tyčia atimta gyvybė.
Teismas nužudytojo tėvams priteisė po 8 000 eurų, nužudytojo seserims po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nužudytojo motinai 4 300 eurų turtinei žalai atlyginti.
Įvertinęs kaltinamojo neigiamą asmenybę, bylos aplinkybes, dvi lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, teismas kaltinamajam paskyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.