Vilniuje iš trijų SEB banko bankomatų 2010-2011 buvo pavogta apie 717 tūkst. litų tuomet galiojusia valiuta.
„Nėra nustatyti asmenys padarę nusikaltimą. Prokuratūra turės tęsti tyrimą ir ieškoti asmenų, padariusių nusikalstamą veiką“, – sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.
Kaltinimai dėl didelės vertės turto pagrobimo organizuotoje grupėje buvo pateikti šešiems asmenims, keturi iš jų dirbo inkasatoriais saugos bendrovėje „G4S Lietuva“. Pareigūnai įtarė, kad jie atskleidė kodus ir taip padėjo pagrobti pinigus.
Banko SEB atstovams teisme pateikus prašymą nagrinėti bylą ne viešuose posėdžiuose, byla buvo nagrinėjama už uždarų durų.
Byla ne vienerius metus nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme ir tik šiemet balandį buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo išteisinti visi asmenys dėl visų jiems inkriminuotų nusikaltimų.
Prokuratūra šį nuosprendį apskundė.
„Teismas konstatavo, kad prokurorės skundas be argumentų, neatsakantis į teismo kritiką. Prokurorė siekė įrodyti kaltę prielaidomis, spėlionėmis, apkaltinamajam nuosprendžiui keliami griežti reikalavimai. Kaltinimas remtas iš esmės prielaidomis, spėlionėmis, draugų susirašinėjimu. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką poligrafo duomenys gali būti naudojami tik tyrimo ikiteisminio tyrimo kryptims ir strategijai. Poligrafo duomenų negalima naudoti net vidiniam įsitikinimui formuoti priimant apkaltinamąjį nuosprendį“, – sakė teisėjas E. Rimšelis.
Teisėjas suabejojo tyrimą atlikusių pareigūnų objektyvumu – iškreipti, klastoti vaizdo rašų duomenys, įslaptintas liudytojas atsirado po įtarimų pareiškimų, be to, tyrėjai buvo žinomos visos aplinkybės, kurias nurodė įslaptintas liudytojas.
Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau šalys dar gali rašyti kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.