Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį paskelbė, kad A. Žuljevą pripažįsta kaltu dėl turto prievartavimo – šiuo metu laisvėje esančiam vyrui skirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs teisėjas Ovidijus Ramanauskas taip pat nutarė, kad nuteistasis reketuotam verslininkui taip pat privalės sumokėti 940 Lt – tiek jam buvo sumokėjęs, bei tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti.
„Galima sakyti, kad A. Žuljevo kėslus sužlugdė jo gobšumas ir nekantrumas bei nukentėjusiojo motinos pastabumas – akivaizdu, kad narkotinėms medžiagoms, kurias vartojo A. Žuljevas, įsigyti reikalingi pinigai, kurių jis neturėjo, nes niekur nedirbo, todėl vos ne kiekvieną dieną lankydamasis nukentėjusiojo dirbtuvėje, jis sukėlė jo mamos įtarimą, kuri ir iškvietė policijos pareigūnus“, – nuosprendyje pažymėjo teisėjas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Žuljevas dar 2012-ųjų spalio pabaigoje atvyko į paveikslų rėminimo dirbtuves „Getija“, esančias sostinės T. Ševčenkos g. 16, ir iš jų savininko pareikalavo sumokėti 14 tūkst. Lt.
Nuteistasis prieš verslininką naudojo psichinę prievartą – įsakmiu tonu pareiškė, jog gali imtis kitų priemonių, todėl N. Turčinavičius pasirašė paskolos raštą, kuriuo įsipareigojo sumokėti reikalaujamą sumą.
Nustatyta, kad verslininkas per du kartus A. Žuljevui sumokėjo 940 Lt.
Teisinosi, kad norėjo padėti bičiuliui
Teisme A. Žuljevas jam pareikštų kaltinimų dėl turto prievartavimo nepripažino. Jis aiškino, kad palaikė draugiškus ryšius su žinomu Lietuvos muzikologu ir enciklopedininku Arvydu Karaška, kuris esą kartą papasakojo, jog iš N. Turčinavičiaus neatgauna išeivijos dailininko Kazimiero Žoromskio paveikslo. Jį A. Karaškai buvo padovanojęs JAV gyvenantis pusbrolis.
Kaltinamasis pasakojo, kad su A. Karaška susipažino ant Tauro kalno, kur prekiavo paveikslais – vieno susitikimo metu muzikologas prisipažino, kad į Ševčenkos g. esančią paveikslų rėminimo dirbtuvę nunešė K. Žoromskio paveikslą, tačiau jo taip ir neatgavo.
Vyro teigimu, paveikslą įrėminti buvo pažadėjęs dirbtuvėms vadovaujantis N. Turčinavičius.
„A. Karaška sakė, kad kelis kartus buvo pas jį nuėjęs pasiimti paveikslo, bet jo taip ir negavo, kol galop į jo namus namus atvažiavo N. Turčinavičius ir už paveikslą bandė įgrūsti 8 tūkst. Lt“, – teisme sakė A. Žuljevas.
Jo teigimu, paveikslas, kurį A. Karaška buvo prašęs įrėminti, aukcione mažiausiai būtų įvertintas 22-24 tūkst. Lt.
„Nusprendžiau A. Karaškai padėti – nuvažiavau pas N. Turčinavičių ir pareikalavau grąžinti skolą – 14 tūkst. Lt, – sakė A. Žuljevas. – Jis sutiko, kad paveikslas yra vertas tokių pinigų, bet negalėjo paaiškinti, kodėl jo negrąžino A. Karaškai“.
Kaltinamasis teigė, kad verslininkas sutiko pasirašyti skolos raštelį, kuriuo kas savaitę jam pasižadėjo sumokėti po 2 tūkst. Lt. „Jis tada man davė 500 Lt“, – sakė A. Žuljevas.
Vyras neslėpė, kad tą patį vakarą vėl atėjo pas N. Turčinavičių ir reikalavo pinigų – šis davė dar 440 Lt.
„Po kelių dienų vėl atėjau, bet tada mane jau sulaikė policija“, – kalbėjo A. Žuljevas. Jis pripažino, kad į N. Turčinavičiaus dirbtuves buvo atvykęs su draugu.
Pardavus paveikslą, pasikeitė jo savininko lūkesčiai
Tuo metu N. Turčinavičius teisme pasakojo, kad A. Karaškai priklausantį K. Žoromskio paveikslą pardavė, nes būtent iš jo buvo sulaukęs tokio prašymo.
„Iki šios istorijos A. Karaška buvo geras mūsų šeimos draugas, tarp mūsų buvo ilgametis pasitikėjimas, – pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas verslininkas.– Jis į mano dirbtuves atnešė paveikslą ir paprašė jį įrėminti, taip pat užsiminė, kad norėtų jį parduoti – sakė, kad drobė verta 10 tūkst. Lt“.
Verslininkas teigė, kad pasikalbėjo su keliais savo klientais, kol paveikslą pastebėjo meno kūrinių prekyba užsiimantis Aleksandras Sokolovskis. „Jis po savaitės surado pirkėją, bet buvo per didelė kaina – paskambinęs A. Karaškai sutariau, kad paveikslą parduosiu už 8 tūkst. Lt“, – sakė N. Turčinavičius.
Pasak jo, kai paveikslas buvo parduotas, „pasikeitė A. Karaškos lūkesčiai“ – jis norėjo drobę parduoti Vilniaus aukcione, jau buvo nustatęs ir pradinę 22 tūkst. Lt kainą.
„Kai A. Karaškai nuvežiau 8 tūkst. Lt, jis labai supyko, nenorėjo imti pinigų, tarp mūsų įvyko susistumdymas“, – neslėpė N. Turčinavičius.
Verslininko teigimu, po šio įvykio A. Karaška kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai jiems pasiūlė konfliktą išspręsti gražiuoju. „Tačiau to jau nebuvo įmanoma padaryti – A. Karaška man grasino teismais“, – sakė jis.
N. Turčinavičius teigė, kad apie save A. Karaška priminė praėjus maždaug metams po konflikto, kai į dirbtuves atvažiavo šio draugu prisistatęs A. Žuljevas.
„Jis elgėsi labai agresyviai, reikalavo pinigų, žadėjo kitaip elgtis, jeigu jų negaus – privertė mane pasirašyti skolos raštelį“, – sakė nukentėjusysis.
Jis neslėpė, kad iš nepažįstamojo patyrė didelį spaudimą, todėl iš karto sutiko su visais reikalavimais, tačiau vėliau kreipėsi pagalbos į policiją.
Paveikslo savininkas gynė reketininką
Teisme buvo apklaustas ir A. Karaška, kuris gynė A. Žuljevą. „Niekada nesakiau N. Turčinavičius, kad parduosiu paveikslą, – teisme kalbėjo jis. – Šiam paveikslui nėra žemesnės kainos nei 22 tūkst., dabar jis ir 50 tūkst. Lt gali kainuoti, nors tokioms meno vertybėms apskritai nėra kainos“.
Vyras tikino, kad paveikslas iš jo buvo pavogtas.
„Man reikalingi ne pinigai, o paveikslas – už tokių meno dirbtuvių stovi kiti žmonės, supirkinėjantys vogtus paveikslus, – žodžių teisme nerinko A. Karaška.– Su manimi buvo pasielgta labai šlykščiai, tačiau ši istorija turės kitokią pabaigą“.
A. Karaška kaip įmanydamas teisme gynė A. Žuljevą: „Ant jo kaktos neparašyta, kad jis yra banditas, jis man nieko blogo nepadarė“.
Nuteisė kartu su kolekcininku
Neseniai A. Žuljevas buvo nuteistas dar vienoje baudžiamojoje byloje – jis buvo pripažintas kaltu dėl Rimo Zigmo Bičiūno 1979 m. tapytų paveikslų „Žvejys pajūrio fone“ ir „Mergina su kriaušėmis pajūrio fone“ vagystės iš Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos poskyrio.
Šiuos paveikslus iš A. Žuljevo už 200 Lt įgijo kolekcininkas Egidijus Jakubauskas.Vėliau jis šiuos paveikslus už 4 tūkst. Lt pardavė vienos galerijos savininkui. Kai šis sužinojo, kad paveikslai yra pavogti iš ligoninės, apie tai pranešė policijai.
E. Jakubauskas neigė žinojęs, kad paveikslai yra vogti, tačiau A. Žuljevas pareiškė, jog kolekcininką apie tai buvo įspėjęs, tik nenurodė tikslios vietos, iš kur juos pavogė.
Šioje byloje A. Žuljevui buvo skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, o E. Jakubauskui – 16 MGL (2 080 Lt) bauda. Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.