Naujausioje D. Dargio knygoje nagrinėjamos naujosios Europą šiurpinusios nusikaltėlių kartos kronikos. Kaip paprasti skurdžiausių Kauno rajonų kiemų chuliganai 2000 metais išvyko į Europą, iš kur pradėjo savo platų nusikalstamą kelią – nuo prabangių automobilių vagysčių iki 1,499 milijardo JAV dolerių pelną sukrovusios tarptautinės narkotikų kontrabandos.
Dar prieš penkerius metus Danijos žurnalistai skelbė: „Tarp tokių grupuočių bene ryškiausios yra dvi nusikaltėlių grupės: Kamuoliniai ir Agurkiniai, kurios yra iš Kauno. Tarp daugybės nusikaltimų jos organizuoja vagystes ir įsilaužimus į Danijos piliečių nuosavas valdas. Ši nusikalstama sistema veikia taip, kad gaujų lyderiai sėdi gimtajame Kaune ir pasitelkę savus žmones visus nusikalstamus procesus gali kontroliuoti per atstumą. Jie reguliariai siunčia savo narius veikti į Daniją, Norvegiją ir Vokietiją, kur šie asmenys padaro nusikaltimus, o galiausiai su pagrobtu laimikiu sugrįžta į namus.“
Agurkiniai, Kamuoliniai – skandinavų spaudos „įžymybės“
Šiame straipsnyje danų žurnalistai ypač išskyrė Agurkinių tinklą, vadovaujamą Sauliaus Velečkos, ir jų varžovus Kamuolinius su Giedriumi Janoniu priešakyje. Be to, straipsnio titulinę nuotrauką šįkart puošė G. Janonio fotografija, daryta lietuvių reporterių ankstesniais metais, kai jis atėjo į vieną iš posėdžių, surengtų Kauno apygardos teisme.
„Be to, jie yra labai žiaurūs. Tai du labai gerai organizuoti nusikalstami tinklai, – taip šio straipsnio autoriams yra sakęs jau anksčiau paminėtas kaunietis prokuroras T. Staniulis. – Jie suformuoti klasikinės piramidės su lyderiu viršuje principu. Na, o po jais sėdi kai kurie brigados generolai, dar žemiau – pėstininkai, kurie siunčiami nusikalsti.“
„Kalbant apie jėgų susitelkimą, pasak vietos žurnalistų ir policijos šaltinių, S. Velečka ir jo Agurkinių tinklas – šiandien didžiausias ir galingiausias Kaune. Saulius uždirbo nemažas pinigų sumas iš įsilaužimų ir vagysčių organizavimo Danijoje bei visoje Skandinavijoje“, – taip skelbiama minėtame danų straipsnyje.
Be to, Agurkinių garsenybę danai aprašė kaip asmenį, „kuris yra neblogai žinomas dėl savo gebėjimų efektyviai išnaudoti atviras Europos Sąjungos sienas. Jo žmonių rankomis Skandinavijos šalyse nugvelbtos prekės ir kiti vertingesni daiktai vėliau nusėda Vokietijoje ir Lietuvoje“. „Nors šių metų sausį Lietuvos policija pasistengė, kad S. Velečka laikinai iškristų iš žaidimo, nes jis buvo suimtas ir dabar laukia teismo. Tačiau Kamuolinių gaujos lyderis G. Janonis vis dar yra reikšmingas ir dabar bando nusirėžti gerokai didesnę grobio dalį iš Danijos ir Skandinavijos nusikalstamose rinkose veikiančių asmenų“, – tuomet rašė danų žurnalistai.
2015 metų birželio 4 dieną Norvegijos naujienų portalas Dagbladet publikavo didelės apimties publikaciją, pavadinimu „Mafijos grupių vyrų grėsmė Norvegijai“ (visa straipsnis čia).
Norvegijos taktinių tyrimų grupės NCIS vadovas Eivindas Borgas straipsnio autoriui pareiškė, kad šioje šalyje iš 23 aktyviausiai veikiančių nusikalstamų susivienijimų didžiausią dalį sudaro lietuviai. Norvegų žurnalistai apžvelgdami Agurkinių grupuotę rėmėsi ir kelių Lietuvoje dirbančių žiniasklaidos atstovų publikuotais straipsniais.
Patys norvegai paskaičiavo, kad Agurkinius galėjo vienyti per 200 narių. „Ši grupė susijusi su narkotikais, alkoholio ir tabako kontrabanda, vagystėmis, apiplėšimais, turto prievartavimais, sukčiavimais, prostitucija, padirbtų pinigų ir dokumentų realizavimu. Pats grupuotės vadeiva S. Velečka, arba Agurkas, kartu su kitais 13 asmenų šiuo metu laukia teismo už grotų. Neaišku, kodėl jis pramintas Agurku ir kokiomis aplinkybėmis atsirado šis pseudonimas“, – spėliojo norvegų žiniasklaidos atstovai.
Tame pačiame straipsnyje užsimenama ir apie kitus Daktarų įpėdinius, kai kada vadintus nuožmiausiais Agurkinių konkurentais, – Kamuolinius. „Kamuolio gauja turėjo iki 150 narių. Dabartinis gaujos narių skaičius nėra žinomas. Ši grupė asmenų verčiasi narkotikų prekyba, išpuoliais, padirbtais dokumentais, automobilių vagystėmis, sukčiavimo bei apiplėšimų atvejais“, – taip skelbiama norvegų žiniasklaidoje.
Garsiausių Lietuvos nusikalstamo pasaulio veikėjų nuotraukomis gausiai iliustruotame straipsnyje buvo trumpai aprašytos mūsų šalies provincijos nusikaltėlių grupės, pavadintos Buduliais, Milais, Bulotiniais, Bachūrais ar Žemaičiais. Čia trumpai buvo apžvelgti ir panevėžiečiai Tulpiniai bei Šmikiniai, ir netgi šių dienų verslo, futbolo pasaulyje dažnai pastebimas tauragiškis Arūnas Pukelis, pravarde Švinius.
Agurko vaikystės takais
Kadangi S. Velečkos, arba Agurko, vardas ne kartą plačiai skambėjo ir buvo dažnai linksniuojamas visoje Europoje, nutariau apvaikščioti Kaune esančias vietas, vienaip ar kitaip susijusias su jo vaikyste, paauglyste, ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, kuris suformavo psichologinį šio asmens portretą.
Apklausus nemažai Kauno kriminalinės policijos veteranų, paaiškėjo, kad bene įdomiausių biografijų vyrai iš pastarąjį dešimtmetį Lietuvą visoje Europoje savaip „garsinusių“ Agurkinių ir Kamuolinių nusikalstamų gaujų yra kilę iš Partizanų gatvės.
Ilgus dešimtmečius šios gatvės senuose, varganai atrodančiuose daugiabučiuose
praleidę kauniečiai pasakojo, kad gyvenimas čia net audringais Kauno gangsterių siautėjimo laikais buvo pakankamai ramus, o kai „galutinai banditai iššaudė vieni kitus ar paslėpė pakaunės miškeliuose“, Partizanų gatvė tapo dar tykesnė.
Bene didžiausią atgarsį sukėlęs nusikaltimas vietinius gyventojus šokiravo prieš du dešimtmečius, kai visai netoli S. Velečkos vaikystės namo 1997-ųjų spalio 30 dienos popietę buvo nušautas trisdešimtmetis Gintautas Bakanauskas, geriau žinomas Bakano pravarde.
Šis nužudymas patenka į tamsiausių bei galutinai neišaiškintų nusikaltimų, Kauną sukrėtusių 1990–2000 metais, bylų seriją.
Pastaruoju metu netoli Kauno automobilių turgaus esančioje Partizanų gatvėje yra įsteigta nemažai automobilių plovyklų, sovietinių laikų garažai paversti kukliais automobilių servisais, kurių kilmė kelia pačių įvairiausių minčių. Tarp čia apsilankančių asmenų galima sutikti įvairiausio plauko veikėjų.
Dabar bute, kur 1971 metų gruodžio 25 dieną gimė ir augo S. Velečka, tebegyvena jo motina. „Gimiau 1971-ųjų gruodį, tėvai Partizanų gatvėje tą patį mėnesį buvo gavę butą. Pamenu, namo kaimynai sakydavo, kad šiame name esu pirmasis gyventojas“, – prisimindamas praeitį giliai atsiduso S. Velečka.
Pasikalbėjau su keletu Partizanų gatvės 90-ojo namo gyventojų, tačiau jie S. Velečkos neprisiminė – šiandien daug kaimynų išsikraustę, emigravę iš Lietuvos į Norvegiją ar Angliją arba mirę. Tik atsitiktinai Partizanų gatvėje užkalbintas garbaus amžiaus vyriškis pasakė: „Agurko motina? Gyva, puikiai laikosi, gyvena tame pačiame bute.“
Taigi, vieno iš garsiausių visų laikų ne tik Lietuvos, bet ir Europos gangsterio vaikystė bei dalis jaunystės prabėgo Kauno Dainavos rajone.
Šilainiai atvykėliams – tarsi baubas
Kai 2015 metų gegužę į Lietuvą filmuoti reportažo apie lietuvių mašinvagių pogrindinę veiklą Skandinavijose šalyse – Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje – atvyko su išankstiniu prašymu palydėti po mūsų šalį norvegų televizijos laidos „Insider“ žurnalistas Stein’as Mortenas Lier’as ir operatorius Knutas Westad’as, netikėtai iš jų lūpų išgirdau Agurko pravardę. Per kelias apsilankymo dienas Lietuvoje abu norvegai pasakojo girdėję nemažai istorijų apie Agurką ir kitus Agurkinius, kurie savo klestėjimo metais buvo kone užvaldę visą Skandinavijoje klestėjusį pogrindinį gangsterių pasaulį.
Bet įdomiausia, kad paskutinį vakarą, besilankydami Lietuvoje, norvegai paprašė manęs paaiškinti, kur jie galėtų surasti Kaune esančius Šilainius. Tą vakarą Šilainiuose jie panoro pasilikti vieni ir mandagiai paprašė juos palikti darbuotis savarankiškai. Taip jie elgėsi ne šiaip sau, nes matomai tikėjosi užfiksuoti ypatingai unikalių kadrų savo ruošiamam reportažui apie kriminalinę Lietuvą. Šitą kauniečių mikrorajoną jie pravažiavo skersai ir išilgai. Kaip vėliau norvegai pasakojo, jie tikėjosi šiame Kauno mikrorajone surasti ir savo reportažui įamžinti Šilainių gatvėse narkotikais prekiaujančius ir ginklais besišvaistančius jaunuolius. Galbūt net tikėjosi aptikti tenai veikiančius prostitučių „lizdus“. Tačiau, deja, tokios medžiagos savo reportažui jiems nepavyko nufilmuoti, nes tą šiltą vakarą Šilainių kiemuose buvo pakankamai tylu ir ramu. Ir nesimatė nė vieno norvegų reportažui „į temą“ tinkančio gangsterio ar bent kiek jiems prilygstančio asmens.
Kodėl kolegoms žurnalistams iš Norvegijos taip įstrigo Šilainiai? Atsakydami į šį klausimą, mano naujieji pažįstami parodė netgi 12 metų senumo straipsnį, publikuotą viename iš Norvegijos leidinių. Tame straipsnyje vienas iš norvegų žurnalistų buvo plačiai aprašęs, kad bene daugiausia jaunosios kartos ilgapirščių į Norvegiją vogti ir plėšti vietinių gyventojų, kai kada panaudojus ir agresyvų fizinį smurtą, atimant per ilgus metus sukauptus turtus, atvyksta būtent iš šito Kauno daugiabučių kvartalo.
Išgirdęs tokį pasakojimą ir tokius norvegų televizijos žurnalistų lūkesčius kaip mat susidariau įspūdį, kad norvegams Šilainiai pasirodė toks pats baubas, kaip Holivudo mafijos filmuose liūdnai pagarsėjęs Niujorko Bruklino rajonas, kuriame knibždėte knibžda juodaodžių nusikaltėlių grupės. Ar netgi toks pats beviltiškai atrodantis, kaip italų Kamora (Gomorrah, – originalus pavadinimas) mafijos klano veikėjų gyvenimo purvo užvaldytas gyvenamasis skurdžių daugiabučių rajonas, pavaizduotas kultiniame ir daugelio lietuvių jau pamėgtame trijų sezonų televizijos seriale „Gomorra“ (beje, pirmasis serialo sezonas 2014 metais televizijos ir kino kritikų sluoksniuose buvo pripažintas kaip geriausias Europoje susuktas televizijos serialas). Jo idėjos autorius – garsusis italų mafijos ekspertas, žurnalistas, rašytojas bei kelių bestseleriais tapusių knygų autorius Robertas Savianas.
What the fuck is Kaunas and Šilainiai?
Vos tik Kauno Agurkiniams patekus už grotų, tuometinis Europolo atstovas Robertas Črepinko vadovybės vardu dėkojo Lietuvos Kriminalinės policijos biurui ir Generalinės prokuratūros atstovams už glaudų bendradarbiavimą ir sėkmingą ikiteisminį tyrimą, kuris buvo žinomas plačiai ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, dėl ko Europolas šio tyrimo koordinavimui skyrė ypatingą dėmesį. Oficialaus susitikimo su Lietuvos teisėsaugininkais, ženkliai prisidėjusiais prie Agurkinių gaujos sužlugdymo, metu, Europolo atstovas nuo vadovybės įteikė padėkos raštą Kriminalinės policijos biurui už neįkainojamas pastangas ir profesionalų bendradarbiavimą likviduojant šį pavojingą nusikalstamą susivienijimą. Taip pat Europolo atstovas įteikė asmeninius padėkos raštus kai kuriems šios specialios teisėsaugininkų grupės pareigūnams ir prokurorams, atsakingiems už neeilinį Agurkinių bylos nusikaltimų išaiškinimą.
Kai kurie buvę ir dabartiniai Europolo darbuotojai iš Lietuvos per privačius pašnekesius sostinės kavinėse bei restoranuose yra minėję, kad Agurkas buvo pakankamai plačiai žinomas europiniu mastu.
„Pamenu, maždaug prieš 6 ar 7 metus sutikau vieną tokį seną bičiulį – teisėsaugininką iš Norvegijos – ir jis pakankamai sunerimusiu veidu tada manęs paklausė: „Tell me, what the fuck is Kaunas?“ (Pasakyk man, kas per velnias yra tas Kaunas? – vertimas iš anglų kalbos), – per vieną iš atviresnio pobūdžio pašnekesių prie kavos man yra minėjęs Dangis Kriščiūnas, anksčiau ne vienerius metus buvęs Lietuvos policijos atašė Europos policijos agentūroje Europole. – Paaiškinau, kad tai antrasis pagal dydį miestas Lietuvoje. Tada norvegas prasitarė, kad vien tiktai jo prižiūrimoje rajono dalyje 95 procentai nusikaltimų įvykdo jauni vyrai iš vieno Kauno Šilainiuose esančio Baltų prospekto gatvės kvartalo. Ir kone to paties daugiabučio namo gyventojai. Norvegas liko apstulbęs, kai sužinojo nedidelius Lietuvos mastelius. Mat šis mano senas prietelius tikėjosi, kad Kaunas savo dydžiu prilygsta Amerikos didmiesčiui Čikagai ir sunkiai galėjo patikėti iš manęs sužinojęs, kad šis miestas nėra toks didelis bei turintis palyginus menką gyventojų skaičių. Taip pat plačiai užsienio šalių teisėsaugininkų kabinetuose skamba Panevėžys ir Tauragė. Kartą vienas užsienio kolega nuvykęs paanalizuoti Tauragės miesto kultūros fenomeną, ne ką mažiau sugrįžo apstulbęs, kad tokio nedidelio provincijos miestelio gyventojai turi tokių ypatingų sugebėjimų siaubti net trijų valstybių didmiesčius“.
Įdomus sutapimas: Kauno Šilainiuose besibaigiant 2015 ir 2016 metams įvykdytos pačios garsiausios ir didžiausią rezonansą turėjusios užsakytos žmogžudystės. Kaip žinia, iki šiol nežinomų šaulių buvo nušauti vienaip ar kitaip su Agurkiniais susieti jauni kauniečiai – Deimantas Bugavičius, geriau žinomas kaip Deima, bei tarptautiniame bušido pasaulyje sužibėjęs ir ne vieną rimtą titulą ringe iškovojęs Remigijus Morkevičius arba Morka. Ne ką mažiau intriguoja ir tai, kad vartant Agurkinių bylą teko aptikti bent kelias nuotraukas iš senų laikų gaujos vyrų pasilinksminimų ar kitokių švenčių, kurių metu Deima ir R. Morkevičius dažniausiai pozuodavo vienas priešais kitą – patogiai įsitaisę skirtingose stalo pusėse.
Rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio naujausia septintoji knyga „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ arba narkokronika pasakoja apie naujosios šalies nusikaltėlių kartos veikėjus – Agurkinių ir Kamuolinių grupuočių narius, nusikaltimus.
Šioje knygoje nuosekliai aprašyta ir galingiausios Lietuvos narkomafijos veikėjų išplėtotas narkotikų kelias, kuris jiems pardavus „mėšlą“ padėjo uždirbti daugiau kaip 1,499 mlrd. JAV dolerių. Jų įžūlumas ir ekstravagancija šokiravo ne tik visko mačiusius mūsų šalies pareigūnus, bet ir legendinio Kolumbijos narkobarono Pablo Escobaro sūnų Juaną Pablo, pernai viešėjusį Lietuvoje.
Šiuo metu jau baigiamas išpirkti antrasis neseniai papildytos pirmosios Lietuvos narkokronikos versijos, kurioje dar 32 puslapiai itin šokiruojančių faktų, tiražas.
Jau daugiau nei tris mėnesius D. Dargio knyga yra tarp populiariausių negrožinės literatūros knygų šalies knygynuose bei internete. Neseniai buvo pristatyti ir knygos „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ šiuolaikiški formatai – audioknyga, kurią galima įsigyti čia ir knygos elektroninė versija pasauliniame iTunes/iBookstore tinkle.