Teigiama, kad radinys buvo didžiulis – per 1 metro ilgio ir apie 300 kg sverianti bomba. Ji slypėjo žemėje, metro gylyje. Bomba buvo iš dalies atkasta. Prie jos prisikasė vienas „juodųjų archeologų“, kurie, naudodamiesi metalo ieškikliais, žemės gelmėje ieško senovinių daiktų ir lobių. Tačiau žemėje slypi ne tik lobiai, bet ir daug pavojingų daiktų, tad ieškotojų smalsumas yra lydimas nuolatinės rizikos.
Šįkart, išgirdęs metalo ieškiklio signalus, „juodasis archeologas“ čiupo kastuvą ir ėmėsi darbo. Tačiau pamatęs, kad iš po žemės nyra didžiulė bomba ir supratęs, kad ją palikti likimo valiai yra labai pavojinga, vyras priėmė sprendimą apie radinį pranešti Bendrajam pagalbos centrui.
Atvykusių Krašto apsaugos išminuotojų, pasirengusių nukenksminti sprogmenį, laukė netikėtumas. Pradėjus darbus, sprogmuo sureagavo su deguonimi ir iš jo pradėjo rūkti dūmai, kurie išminuotojus privertė nuo sprogmens atsitraukti, nes kilo sprogimo pavojus.
Kadangi buvo jau tamsu, bombos sunaikinimo operaciją nutarta pratęsti kitą dieną. Visą naktį policijos pareigūnai saugiu atstumu budėjo prie radinio ir saugojo, kad kas prie jo nepriartėtų.
Gruodžio 3-ąją antrojo pasaulinio karo aviacinė bomba buvo sunaikinta radimo vietoje. Sprogimas buvo galingas.
Taigi kasinėdami metalo ieškiklių naudotojai visada rizikuoja pataikyti ant žemėje tūnančio sprogmens ir vienas neatsargus judesys gali baigtis didžiule nelaime. Šįkart jos išvengti pavyko, bet nežinai, kas gali nutikti rytoj.