Deja, oficiali santuokų statistika realybės neatspindi. Lietuvaičiai sumanė naują pasipelnymo šaltinį – organizuoja fiktyvias santuokas.
Potencialioms sutuoktinėms siūlomas solidus uždarbis. Garantuojama, kad gyventi su „sutuoktiniu“ nereikės, o išsiskirti būsią galima po kelių mėnesių ar metų. Deja, tauragiškių, „sėkmingai“ ištekėjusių už užsieniečių, patirtis sako ką kita – jos ne tik tapo beteisėmis vergėmis, bet ir visą gyvenimą, galbūt, mokės savo „sutuoktinių“ skolas. Jų istorijos dar kartą patvirtina lietuvių liaudies patarlę: nemokamas sūris būna tik spąstuose.
Vieni siūlo, kiti patys siūlosi
Skelbimai, siūlantys santuokas už pinigus, iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklūs, nekeliantys jokios grėsmės. Viename interneto portale tas pats vartotojas du kartus siūlo (kalba netaisyta – aut.past.): „FIKTYVI SANTUOKA UZ TAI 4000 SVARU NUO 18 METU. Sveika gal tave sudomintu fiktyvios vestuves uz pinigus, uz uzsieniecio. Turetum buti apsivedus 1 metus o poto gali ir issiskirti, nes jam reikia prasitesti rezidencija toje salyje. Visa tai (dokumentu tvarkymas) uztruktu kazkur 3 savaites. Taigi jeigu tau idomu parasyk, paaiskinsiu viska placiau“. Šiais skelbimais susidomėjo (juos peržiūrėjo) per pusantro tūkstančio vartotojų.
Kitas lietuvaitis taip pat siūlo: „Fiktyviai santuokai reikalingos merginos arba moterys. Santuokos minimalus laikotarpis 3 menesiai. Reikia tureti NIN ir HOME OFFICE. Jei nenoresit gyvent vienam kambary su sutuoktiniu yra galimybe gyventi atskiram kambary, svarbu, kad tam paciam name. Uz pragyvenima moketi nereikia. Del atlygio susitarsim. Jei reikalinga issamesne informacija rasykit“ (susidomėta per 700 kartų).
Kiti lietuvaičiai, matyt, išsiaiškinę, kiek „nubyra“ tarpininkams, sutuoktinių ieško patys: „27 metai, lietuvis. iesko fiktyvios santuokos. del smukesnes info skambinkite arba rasykite“ (perskaitė 105 internautai), „ieskau fiktyvios santuokos! Galiu sudaryti fiktyvia santuoka uz tam tikra uzmokesti esu lietuve 23 metu mergina auginanti mazyli siulyti pasiulymus“.
Patrauklūs ES piliečiai
Pranešimų apie fiktyvias santuokas Lietuvoje ir užsienyje banga neslūgsta nuo tada, kai tapome Europos Sąjungos (ES) šalimi. Tada gimė naujas sukčiavimo būdas – santuokos už pinigus. Šia paslauga paprastai naudojasi trečiųjų šalių piliečiai, pageidaujantys gauti leidimą gyventi ir dirbti ES. Lietuviui ar lietuvei, sudarantiems santuoką su užsieniečiu, paprastai tenka tik penktadalis tos sumos, kuri sumokama vedybų organizatoriui. Bet ir tai būna tik pačiu geriausiu atveju. Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja Karina Remeikytė pasakoja, kad jos darbo praktikoje – tik skaudžios moterų istorijos. Nukentėjusiosios mūsų mieste skaičiuojamos ne vienetais, bet dešimtimis.
Klastos neįžvelgia
Pasak „Carito“ darbuotojos, moterys, patyrusios „vedybinę“ nesėkmę, guodžiasi nesupratusios, kur veliasi, neįsivaizdavusios, kas jų laukia. Jos siekė tik vieno – atlygio ir gero gyvenimo.
– Kaip ir prekybos žmonėmis atvejais, į sukčių spąstus pakliūva menkai išsilavinusios, dažnai iš varganų šeimų kilusios merginos ir moterys. Jos neturi su kuo pasikonsultuoti, pasitarti, kaip elgtis gavus tokį pasiūlymą. Dažniausiai, išgirdusios, jog ištekės už užsieniečio, jog joms bus nupirkti lėktuvo bilietai, jos bus apgyvendintos, maitinamos ir rengiamos ir už visa tai gaus, jų akimis, neįtikėtiną sumą pinigų, lietuvaitės neatsilaiko. Jos nesusimąsto, kad už tokius veiksmus tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje jos gali būti nubaustos, nepagalvoja ir apie kitus jų tykančius pavojus. O ir patekusios į nemalonią situaciją tokios sukčių aukos yra baugščios, dažniausiai tyli, slepia savo išgyvenimus. Tad tos, kurios mums yra žinomos, kurios prakalbo, tėra tik maža dalis „sėkmingai“ už užsieniečių ištekėjusių tauragiškių, – pasakoja K.Remeikytė.
Pašnekovės duomenimis, potencialūs lietuvaičių sutuoktiniai yra Pakistano, Šri Lankos, Indijos, Nigerijos ir Bangladešo piliečiai.
Kaip viskas vyksta
Pati sandorio pradžia, „Carito“ darbuotojos žiniomis, yra labai graži, atrodo gana patraukliai visomis prasmėmis. Į užsienį nuskridusią moterį vedybų organizatoriai iškart apipila dėmesiu. Per gana trumpą laiką (savaitę–dvi) lietuvaitė turi gerai „susipažinti“ su savo sutuoktiniu, jo tėvyne, šeima. Organizatoriai moko nuotaką užsienio kalbos, ji mintinai „kala“ sutuoktinio giminaičių vardus, gilinasi į jo religiją, tėvynės papročius ir t.t. Lietuvaitei kiti vestuvių rūpesčiai atpuola. Vestuvių muzikantai, fotografas, svečiai, pokylių salė, iškilminga jaunavedžių apranga – visa tai organizatorių darbas.
– Pastaruoju metu fiktyvios santuokos registruojamos ne tik civiline tvarka, bet ir pagal jaunikio šalies ar religijos papročius – kad aplinkiniams neliktų abejonių. Tad natūralu, kad tokie sutuoktiniai kartais atlieka ir kitas sutuoktiniams priklausančias pareigas, – nutraukia svajonių santuokos iliuzijas „Carito“ atstovė.
Kas gresia
K.Remeikytės duomenimis, būna ir dar blogiau: sutuoktine lietuvaitė tampa ne tik fiktyviam savo vyrui, bet ir visai jo giminei. Pasitaiko, po iškilmių lietuvaitė pakliūva į sekso vergiją, o „sutuoktinis“ mėgaujasi gyvenimu ES: šeimos vardu nuomojasi namą, ima paskolas, perka išsimokėtinai ir t.t. Skolos gula ir ant sutuoktinės pečių, nors ji apie tai nieko nežino.
Socialinė darbuotoja pastebi, kad tiek tos, kurios nepatiria jokios prievartos, tiek prievartaujamos moterys dažnai migruoja iš vienos šalies į kitą. Dažniausiai jos giriasi, kad skraido pas draugę, kad draugė ją šelpia pinigais, kad turi užsienyje laikiną darbą ir t.t. O iš tiesų šios moterys skrenda pas savo „sutuoktinį“, kad jiedu kartu nueitų į vietos instituciją paliudyti, jog gyvena kartu, vienas kitą myli, vienas kitu rūpinasi. Už paslaugą jai vėl sumokama, moteris apiperkama ir trumpam išleidžiama į Lietuvą.
Nemalonumai nutylimi
Netiesa gali pasirodyti ne tik žadėta pinigų suma, ne tik tai, kad neteks atlikti sutuoktinės pareigų, bet ir santuokos laikotarpis. Jis, pasirodo, priklauso nuo to, kiek ilgai „sutuoktinis“ negaus leidimo gyventi ES valstybėje. Todėl būna atvejų, kai fiktyvi santuoka trunka vos keletą mėnesių, o būna, kad užsitęsia ir keletą metų.
– Žinau atvejį, kai moteris patiko užsieniečiui, jis reikalavo jos atlikti žmonos pareigas, ši nesutiko. Jis ją prievartavo, o vėliau moteris apskritai dingo. Mano supratimu, jeigu ji būtų gyva, būtų su artimaisiais susisiekusi bent internetu, – pasakoja „Carito“ darbuotoja.
Dar viena nuolat pasitaikanti blogybė yra ta, kad lietuvaitės, ištekėjusios už trečiųjų šalių piliečių, netenka savo asmens dokumento. O tai, „Carito“ darbuotojos įsitikinimu, yra ne kas kita kaip žmogaus išnaudojimas, psichologinis smurtas, ir už tai baudžiama.
Grėsmė atsidurti kalėjime
Be visų išvardintų nemalonumų, fiktyviems sutuoktiniams gali grėsti ir reali laisvės atėmimo bausmė. Lygiai prieš metus Jungtinėje Karalystėje 15 mėnesių nelaisvės buvo nubausti bandę susituokti 27-erių Laura Stasytienė ir 37-erių Mohamedas Mamiras iš Alžyro. Jiedu, kaip skelbiama, prisipažino norėję įregistruoti santuoką fiktyviai ir net teismo posėdžio metu nesusikalbėjo – jiems talkino vertėjai. Lietuvoje bent kol kas bausti fiktyviai susituokusiųjų neketinama. Atvirkščiai, moterims, kurios patyrė tam tikrą prievartą, ketinama suteikti nukentėjusiųjų statusą. Pasak policijos, fiktyviai ištekėjusiosios gali būti baudžiamos tik civiline tvarka.
Pirmieji tyrimai
K.Remeikytė pasakoja, kad jos darbo vaisiais netruko susidomėti Tauragės ir visos Lietuvos teisėsauga.
– Vos įkalbinau nukentėjusiąją duoti parodymus, policija iškart atskubėjo jai į pagalbą. Noriu pareigūnams padėkoti, kad reagavo taip skubiai, kad pokalbis su moterimi vyko jai priimtina forma, jos neišgąsdino. Tiesa, kaip tyrimas rutuliosis, ar mums pavyks išnarplioti tarptautinį nusikaltėlių tinklą, kol kas kalbėti anksti. Juk esame apčiuopę tik mažą istorijos galą, – ragindama į ją kreiptis ir kitas nukentėjusias moteris, kalba socialinė „Carito“ darbuotoja.
– Tokia nusikaltėlių veikla Lietuvos teisėtvarkai žinoma seniai, tačiau Tauragėje tokių tyrimų dar nebuvo, – sakė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gintarė Paulauskienė.
Komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Pranas Dabulskis tokiems tauragiškiams (gali būti ir vyrai, ir moterys) pataria gerai pagalvoti dar prieš sutinkant priimti pasiūlymą.
– Bet kokiu atveju, fiktyviai sudaryta santuoka yra pažeidimas. Koks bus jau susituokusiųjų statusas teisininkų akimis? Jeigu vyras arba moteris tokios santuokos metu patyrė fizinį smurtą, seksualinę prievartą, jeigu iš jo ar jos buvo atimti asmens dokumentai, tokiam asmeniui bus taikomas nukentėjusiojo statusas. Kitais atvejais susižavėjusieji fiktyvia santuoka turėtų atsakyti civiline tvarka, t.y. baudžiami piniginėmis baudomis. Šiuo metu renkame duomenis. Tad jeigu atsirastų asmenų, kuriems buvo siūlyta sudaryti fiktyvias santuokas, kurie žino ir gali suteikti daugiau informacijos apie šią nusikalstamą veiką, ragintume pranešti apie tai policijai. Jei šiuo metu kam nors yra siūloma fiktyvi santuoka, raginame apie tai pranešti nedelsiant, – sakė P.Dabulskis.
Įsilieja į nusikaltėlių gretas
Lietuvos „Carito“ duomenimis, dalis tų moterų, kurios kažkada buvo fiktyviai ištekėjusios, vėliau tampa tinklo narėmis – pačios vilioja naujas aukas.
– Man žinoma, kad Tauragėje fiktyviai už užsieniečių galėjo ištekėti apie 20 merginų, t.y. didžiausias tokių nuotakų skaičius Lietuvoje. Po Tauragės seka Panevėžys. Tačiau tai – tik į paviršių iškilę faktai, tokių santuokų yra kur kas daugiau. Blogiausia, kad dalis tų moterų jau pačios infiltruoja naujas aukas. Todėl nukentėjusios sako, kad tekėti už pinigus jai pasiūlė draugė, to paties kiemo ar kaimo gyventoja. Teisėsauga šįkart fiktyviomis santuokomis susidomėjo ne kaip pavieniais atvejais, o kaip organizuotu nusikaltimu, nes man pavyko išsiaiškinti, kad tai – tinklas. Daugiau, kol vyksta tyrimas, kalbėti negaliu. Bet noriu merginas ir moteris įspėti, kad nesusigundytų lengvu uždarbiu. Šia veikla domimasi jau ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, informacija perduota Lietuvos ambasadai toje šalyje. Raginu nebijoti ir kreiptis jeigu ne į policiją, tai bent į mane. Pažadu rasti būdą, kaip tą moterį ar merginą apsaugoti, – sakė K.Remeikytė.
Gali tuoktis ir Lietuvoje
Ji neatmeta galimybės, kad dalis tokių santuokų gali būti registruojama ir Lietuvoje. Tačiau šito paprastai vengiama. Greičiausiai dėl to, kad santuoka užsienyje, jeigu lietuvaičiai patys nenori, lieka nežinoma. Duomenis apie santuoką, vaiko gimimą, vardo ar pavardės keitimą Lietuvos institucijoms privalo pranešti pats asmuo. Beje, užsienyje besituokiantieji dažniausiai pasilieka savo pavardę.
Beveik prieš metus Tauragėje taip pat buvo įregistruota lietuvės ir pakistaniečio santuoka. Tąkart norėjome pakalbinti, kaip mums tada atrodė, sėkmingai ištekėjusią tauragiškę. Bet ji susitikimo su žiniasklaida vengė iki tol, kol išskrido iš šalies. Tada pavyko išsiaiškinti tik tiek, kad mergina buvo kilusi iš vargingos šeimos, kad į užsienį ji išvažiavo uždarbiauti. Pamenu, tada tauragiškę pažinojusieji negalėjo patikėti, kad jai taip pasisekė. Keista buvo tik tai, kad ji nenorėjo savo sėkmės istorija pasidalinti, apie tai papasakoti. K.Remeikytė įsitikinusi, kad ši santuoka galėjo būti viena jos įvardintųjų:
– Taip ištekėjusios merginos neturi ko papasakoti. Juk nesakysi, kad ištekėjai už pinigus...