Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė penktadienį paskelbė, kad jaunuolį, kurio asmens duomenys dėl nepilnametystės negali būti skelbtini, pripažįsta kaltu – jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Teismas nuteistajam taip pat skyrė auklėjamojo poveikio priemonę – vienerius metus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ( jei tai nesusiję su mokymusi) ir be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistojo tėvai nukentėjusiajam taip pat privalės sumokėti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kaip skelbdama nuosprendį pabrėžė teisėja, baudžiamosios teisės doktrinoje ypatingai pabrėžiama, kad laisvės atėmimas nepilnamečiams gali būti taikomas tik išimtinais atvejais. „Atsižvelgiant į nepilnamečių amžių ir siekiant jiems padėti reintegruotis bei visuomenėje atlikti naudingą vaidmenį, laisvės atėmimo bausmės ribojamos, todėl dažniau taikomos auklėjamojo poveikio priemonės, padedančios nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį“, - pažymėjo J. Mačionytė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad incidentas sostinės centre įvyko dar 2012-ųjų rugsėjo 2-ąją, apie 22 val., kai nepilnametis su savo bičiuliais įsivėlė į konfliktą ir be jokios priežasties užpuolė troleibuso V. Kudirkos aikštėje, laukusį septyniolikmetį Arnoldą bei jo draugus. Per vos keliolika sekundžių trukusias grumtynes Arnoldui peiliu buvo išdurta akis bei sužalotas pilvas.
Kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti jaunasis boksininkas, buvo nustatyta tik praėjus beveik metams po įvykio – pas akių gydytoją apsilankiusi Arnoldo tėvo žmona (jis vedęs antrą kartą) iš medikės sužinojo, kad vieno vizito metu viena mergaitė prisipažino atsitiktinai tuo metu važiavusi troleibusu pro V. Kudirkos aikštę ir mačiusi, kaip šis buvo užpultas.
Nepilnametė sutiko net ant popieriaus užrašyti jaunuolio, kuris Arnoldą sužalojo, asmens duomenis.
„Šiuos duomenis gydytoja man nesiryžo iš karto perduoti – matyt bijojo, be to, ji tai mergaitei, kuri lyg mokosi toje pačioje mokykloje su boksininku, pažadėjo, jog jos duomenų neatskleis“, – teisme sakė Arnoldo tėvo žmona.
Jos teigimu, dar tą patį vakarą Arnoldo tėvas šiuos duomenis nuvežė policijos pareigūnams – tik tada tyrimas pasistūmėjo į priekį. Nepilnametį per komisariate surengtą atpažinimą pažino ir Arnoldas, ir tą tragišką vakarą kartu su juo buvę šio draugai.
Arnoldo tėvas teisme pasakojo, kad tądien sūnus jam pasakė, jog su draugais nori apsilankyti koncerte Rotušės aikštėje – tą vakarą TV3 televizija surengė savo naujojo sezono atidarymą.
Po šio koncerto tėvas nesulaukęs sūnaus nusprendė jam paskambinti į mobilųjį telefoną – juo asiliepęs Arnoldas pranešė, kad šiuo metu yra Santariškių klinikose.
„Jis sakė, kad vaikinai pramušė antakį, jį greitai sutvarkys ir grįš namo“, – kalbėjo tėvas.
Jis nelaukė – sėdo į automobilį ir nuvažiavo į klinikas. Tai, ką jis pamatė, nelinkėtų išvysti net didžiausiems priešams: „Akies tebuvo tik masė, visi drabužiai kruvini – Arnoldas pasakė, kad ką tik pastebėjo, jog jam pradurtas ir pilvas“.
Nepilnametis buvo skubiai operuotas. „Po pustrečios valandos trukusios operacijos išėjusi gydytoja pasakė, kad akies išsaugoti nepavyko – obuolys buvo nutrauktas nuo nervų“, – tėvo teigimu, medikai nerimavo dėl tolesnės paciento būklės – buvo baiminasi, kad gali būti pažeistos smegenys: į akį durta peiliu pro antakį, obuolys buvo visas sutraiškytas.
Be to, buvo baiminasi ir dėl sužalojimo į pilvą – peiliu durta iš apačios į viršų tarp plaučių, visai šalia širdies. Laimei, viskas baigėsi gana laimingai.
„Arnoldas keturias paras nežinojo, kad neturi akies – iš pradžių su juo bandė kalbėtis psichologas, bet jis kalbėjo daugiau apie materialius dalykus, nei psichologiškai bandė sūnų paruošti, todėl po savaitės jam pasakiau, kad nebėra akies ir reikia ruoštis kitaip gyventi“, – prisiminė tėvas.
Nukentėjusiojo tėvas teigė, kad sūnus svajojo apie profesionalaus futbolininko karjerą – žaidė Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandoje, su kuria čempionate buvo užėmęs pirmąją vietą.
„Dabar jo perspektyvos ribotos – puolėjui su viena akimi labai sunku prasimušti“, – pripažino Arnoldo tėvas.
Jo teigimu, apie tragišką įvykį jis sužinojo vos tik atvykęs į Santariškių klinikas – apie tai papasakojo pats Arnoldas ir kartu su juo buvęs bičiulis.
„Sūnus pasakojo, kad po koncerto atėjo į stotelę prie Operos ir baleto teatro, laukė troleibuso, kai nuo Žemės ūkio ministerijos atėjo trys vaikinai – paprašė cigaretės, vienas vaikinų atkirto, jog nerūko, tarp jų įvyko trumpas ginčas, bet tie vaikinukai nuėjo, – kalbėjo nukentėjusiojo tėvas. – Bet jie po kelių minučių sugrįžo – jau ne trise, o aštuoniese ir puolė Arnoldą, o kiti – kitus. Viskas įvyko labai greitai, gal keliolika sekundžių – iš priekio esantys vaikinai bandė Arnoldui smūgiuoti, o kai šis nusisuko, pajuto smūgį ir didžiulį skausmą, jam pradėjo bėgti kraujas“.
Vyro teigimu, pamatę, jog vienas vaikinų sužalotas, užpuolikai pasitraukė, tačiau netrukus priėjusi kita visai nepažįstama kompanija pasidomėjo, kas atsitiko. „Jie išėjo, o paskui grįžę pasakė, kad tiems vaikinams atkeršijo“, – sakė nukentėjusiojo tėvas.
Jis prisiminė sūnaus žodžius, kad jį sužalojo labai jaunas vaikinas, iš kitų bendraamžių išsiskyręs raudonu džemperiu (įtariama, kad jį dėvėjo būtent kaltinamasis).
„Arnoldas ilgą laiką nežinojo, kad nebeturi dešinės akies – iš pradžių jį šiam smūgiui turėjo paruošti psichologas, bet po savaitės jam pasakiau, kad nėra akies ir reikia ruoštis kitaip gyventi“, – prisimindamas vieną sunkiausių gyvenimo akimirkų sakė nukentėjusiojo tėvas.
Arnoldui visą gyvenimą teks vaikščioti su akies protezu: vaikino nepažįstantiems žmonėms gali pasirodyti, kad jis kažkiek žvairuoja, tačiau jaunuolis, kuriam dar visas gyvenimas prieš akis, iš tikrųjų į gyvenimą žvelgia tik pro kairiąją akį.
Tuo metu sunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų apkaltintas keturiolikmetis teisme neigė, kad būtent jis išdūrė akį.
Jis sakė, kad tą vakarą eidamas kartu su grupele draugų iš Vilniaus centre vykusio TV3 sezono atidarymo šventės link autobusų stotelės, atsitiktinai sutiktų jaunuolių paprašė cigaretės. Pastarieji atsakė, kad nerūko, tačiau po 5-10 min. vaikinai sugrįžo. Juos apsupo ir pradėjo mušti.
„Kaltinamasis stovėjo nukentėjusiajam už nugaros ir, kai šis atsisuko pažiūrėti, kas vyksta, smogė jam peiliu į dešiniąją akį“, - nustatė teismas.
Nors kaltinamasis teigė, jog jis nematė, kaip muštynių metu buvo sužalotas nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo ir daugybės liudytojų parodymai bei specialistų išvados tai paneigia. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė dėl chuliganiškų paskatų negerbdamas žmogaus ir visuomenės, niekindamas elementarius moralės ir elgesio normas.
„Teismas nustatė, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo dėl cigaretės ir tuo kaltinamasis pasinaudojo kaip pretekstu savo veiksmams pateisinti“, - pažymėjo nuosprendį paskelbusi teisėja.