Tai įvyko gegužės 12-osios rytą, apie 9.50 val., Senamiestyje, vieno iš Lapų gatvės namo kieme, į kurį išeina ne vienos dešimties butų langai. Nors baisų susidorojimą turbūt matė ne vienas gyventojas, niekas nė nepabandė gelbėti mušamos merginos, niekas neiškvietė policijos (Vilniaus policijoje šis įvykis neužregistruotas).
Viena iš šio nusikaltimo liudininkių DELFI pasakojo, kad būdama namuose išgirdo kieme vykstantį merginų kivirčą. Jos buvo šešios, kalbėjo lietuviškai. Moters manymu, tai galėjo būti kurios nors iš netoliese esančių mokyklų moksleivės.
„Mano ausis pasiekė tik nuotrupos – esą kažkuri kažką padarė ir dabar turi gailėtis bei atsiprašyti. Dar po minutės išgirdau: „Klaupkis ant kelių, ant žvyro, ir atsiprašyk!“. Pasižiūrėjau pro langą - pamačiau, kad viena iš merginų, rodos, buvo atsiklaupusi, bet tuo metu jau stojosi“, - pasakojo vilnietė.
Norėdama nufotografuoti merginas ir iškviesti policiją, moteris nubėgo ieškoti telefono. Tuo metu, atrodė, ginčas nurimo. Bet po minutės šviesiaplaukė jau buvo pargriauta ant žemės, tempiama už plaukų. „Tada pasipylė smūgiai – merginos, ypač tos stambaus kūno sudėjimo, iš visų jėgų spardė į nugarą, bet daugiausia taikė į galvą“, - pasakojo liudininkė.
Ant žemės buvo parkritusi ir dar viena mergina, tačiau liudininkė nematė, kaip tai įvyko – ar ir ji buvo parblokšta, ar pati nugriuvo bespardydama.
Ypač agresyvios buvo dvi storulės, viena jų mušdama šaukė: „Jei galėčiau, supjaustyčiau tave į gabalus!“. Viskas truko maždaug minutę. Staiga, lyg išgąsdintos, merginos paliko primuštąją ir spruko. „Tada pastebėjau, kad įvykį iš tolo, stovėdami bromoje, stebėjo ir vaikinai – gal jie įspėjo apie ateinančius žmones?“, - spėjo moteris.
Sukrėsta vilnietė po to paskambino į komisariatą, tačiau iš baimės neprisistatė. Pareigūnas pasiūlė parašyti pareiškimą, tačiau išsigandusi moteris nedrįso to padaryti. „Manau, kad Lietuvoje liudininkai nėra pakankamai apsaugomi, todėl savo sveikata ir gyvybe nusprendžiau nerizikuoti. O agresijos ir pykčio bei troškimo mušti ir žudyti apimti paaugliai jau ne kartą yra įrodę, kad jie tai ir padaro. Netikiu, kad nieko nematė mano kaimynai, net žinau, kurie tokiu metu būna namie. Jie visi tylėjo, ir aš juos suprantu – jie bijojo ir jų baimė tikrai ne be pagrindo. Todėl tokios egzekucijos ramiai rengiamos, nes agresyvūs jauni nusikaltėliai žino – aplinkiniai tylės, bijos, todėl galima daryti ką panorėjus ir kur panorėjus“, - sakė vilnietė.
Kai kuriose nuotraukose matyti ir užpuolikių veidai, tačiau publikuojant juos teko uždengti, nes net ir jas saugo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
DELFI redakcija visą informaciją perdavė policijos pareigūnams, kurie pažadėjo skirti reikiamą dėmesį šiam įvykiui.
Iš kur tas mergaičių žiaurumas? Komentuoja psichiatras L. Slušnys
Vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio nuomone, dabar svarbiausia, kad nukentėjusiai mergaitei būtų suteikta medicininė ir psichologinė pagalba, o egzekuciją surengusios paauglės neišvengtų natūralių savo elgesio pasekmių – būtų įpareigotos mokytis valdyti emocijas ne tik jos, bet galbūt ir jų tėvai.
„Mes neatsakysime į klausimą, kuris tokiais atvejais kyla – iš kur toks žiaurumas? Jei šalia smurtavusių merginų esantys suaugusieji patys nesmurtauja, vadinasi toleravo emocinį, o paskui ir fizinį jų smurtą“, – įsitikinęs psichiatras.
Kaip atkreipė dėmesį L. Slušnys, paauglių grupėje galioja savos taisyklės.
„Atsakymas į klausimą, kodėl taip elgiasi merginos, paprastas: kaip ir vaikinai jos auga toje pačioje kultūroje. Šiuo atveju aš kabinčiau medalį moteriai, kuri neliko abejinga paauglių smurtui, pasirūpino, kad jis būtų nutrauktas. Tai yra puiku – atsirado žmogus, kuris netoleruoja smurto ir reikėtų, kad taip būtų daroma dažniau“, – sakė specialistas.
Psichiatras kelis kartus pakartojo, kad gyvename smurtinėje visuomenėje. Mušimas, daužymas, tyčiojamasis, šaipymasis yra toleruojami. Jeigu tai daro mergina, kai kurie tėveliai net pagiria: „O, ji moka už save pakovoti“.
Veikia grupėmis, nes po vieną silpni
Minėtas 14-16 metų smurtautojų ir aukos amžius DELFI pašnekovui atrodo svarbus, nes „tokiame amžiuje žmonės dar gerai nesuvokia savo emocijų, dar nemoka įvardyti ir valdyti jausmų, bet jau supranta, kad kai ką gali“.
„Viena dalis šaukte šaukia, kad esu suaugęs. Tačiau paauglystėje nesuvokiama kad emocijos ir neigiami dalykai turi stiprų poveikį veiksmams, o įsitraukimas į juos labai stiprus. Nuo emocijos iki veiksmo paaugliui daug arčiau nei suaugusiam žmogui. Paaugliui sukyla emocija ir jis iš karto daro veiksmą. Po valandos galbūt gailėsis, ką aš čia padariau, tačiau bus per vėlu“, – komentavo L. Slušnys.
Tai, kad mergaitės mušė, berniukai galimai saugojo, psichiatras priskiria grupės veiksmams: „Veikti grupėmis paaugliams būdingas bruožas, grupės nuostatos jiems labai svarbios. Ir jeigu veikia grupėje, jie vienas kitam bijo pasakyti, kad nereikia mušti, baikim ir pan.“
Paaugliai linkę veikti grupėmis nes pavieniui jaučiasi silpni. Kaip pastebi L. Slušnys, būtent todėl grupėse atsiranda ir visai niekuo dėtų paauglių, kurie nesugebėdami pasakyti „ne“, nesugebėdami atsispirti išoriniam spaudimui padaro labai blogų dalykų su rimtomis pasekmėmis jiems ir jų šeimoms.
„Vis dėlto čia ypač noriu akcentuoti, kada prasideda smurtas. Tiems paaugliams jis neprasidėjo šiandien. Jau anksčiau buvo pakankamai daug tolerancijos netinkamam jų elgesiui iš suaugusiųjų pusės. Mes, kaip visuomenė, dar dažnai pritariame, kad mokytojas gali žeminti mokinį, medikas gali netinkamai elgtis su pacientu ir t.t. Vaikai iš to mokosi ir turime suprasti, kad panašiai elgsis su kitais, nes tai – grandininė reakcija“, – sakė psichiatras.
Privalomai mokyti siūlo ne tik smurtautojus, bet ir jų tėvus
Kaip dabar elgtis sostinės Lapų gatvės kieme sumuštos mergaitės ir ją spardžiusių paauglių tėvams? L. Slušnio nuomone, jei smurtą patyrusi paauglė sužalota, visų pirma ją reikia gydyti, o paskui pasirūpinti, kad gautų tinkamą psichologinę pagalbą.
„Smurtavusiems paaugliams taip pat reikia psichologo konsultacijų, nes mušėsi, o tai reiškia – nemoka valdyti emocijų. Kaip tokią pagalbą užtikrinti, aš nežinau. Į tai turėtų įsitraukti arba mokyklų psichologai, arba labai rimtai pasirūpinti patys tėvai. Jeigu būtų mano valia, aš, ypač smurtautojams, įskaitant ir jų tėvus, teismo sprendimu skirčiau psichologo konsultacijas ir tam tikrą skaičių valandų socialinio darbo, kad ateityje toks smurtas nesikartotų“, – komentavo vaikų ir paauglių psichiatras.
Dangstyti savo vaiką, siekiant jį „išsukti“ iš situacijos, L. Slušnio, nuomone, būtų natūrali smurtautojų tėvų reakcija, tačiau tokios tarnybos kaip policija ir socialiniai darbuotojai turėtų užkirsti tam kelią.
„Priešingai – paaugliai turėtų patirti savo elgesio pasekmes, ar tai bus privalomas vaikščiojimas pas psichologą, ar darbas vaikų namuose. Be jokių diskusijų, antraip grėstų areštinė. Turėtų būti labai kieta tvarka, bet pas mus jos nėra. Deja, pasiduodama emocijoms, neva viskas susitvarkys savaime, todėl vėl grįžtama prie to paties“, – konstatavo vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys