Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį paskelbė, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros surinkti duomenys apie slaptos informacijos nutekėjimą, todėl dabar policijoje jau nebedirbantys neteisėtai informaciją rinkę Aleksandras Aniukštis ir Marekas Stankevičius buvo pripažinti kaltais ne tik dėl neteisėto asmenų duomenų rinkimo, atskleidimo, bet ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimo.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Eglė Gruodienė nutarė A. Aniukščiui skirti 52 MGL dydžio(1 958, 32 Eur), o M. Stankevičiui – 48 MGL (1 807,68 Eur) baudą.
Kartu su buvusiais pareigūnais dėl sukurstymo piktnaudžiauti buvo nuteistas ir anksčiau Kalėjimų departamente dirbęs, bet pastaraisiais metais privačias detektyvo paslaugas teikiantis Valdemaras Radevičius. Jis vadovavo bendrovei „Teisinių sprendimų biuras“ – teismas V. Radevičiui skyrė 56 MGL dydžio (2 108,96 Eur) baudą.
„Byloje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nustatyta, kad A. Aniukštis ir M. Stankevičius, būdami valstybės tarnautojai, policijos pareigūnai, sukurstyti buvusio kolegos, dirbančio privačiu detektyvu, V. Radevičiaus, šio prašymu neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, prisijungdami prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų, taip suklastodami tikrą elektroninį dokumentą, be to, neturėdami asmenų sutikimo, kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie jų privatų gyvenimą, taip buvo virš metų piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi“, – paskelbė bylą išnagrinėjusi teisėja.
Anot jos, visi kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, teigdami, kad informaciją perdavė žmogui, nes juo pasitikėjo kaip buvusiu pareigūnu, tačiau esą tuo pačiu suprato, kad elgiasi neteisėtai.
Iš V. Radevičiaus ir A. Aniukščio solidariai teismas keturiems nukentėjusiesiems priteisė po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Bylos duomenimis, dar 2013-2015 m. pareigūnai privačiam detektyvui teikdavo informaciją apie privačių asmenų duomenis. Juos pareigūnai gaudavo prisijungę prie Vidaus reikalų informacinės sistemos.
Kiekvienas prisijungimas prie šios sistemos turi būti pateisinamas, todėl M. Stankevičius, siekdamas pateisinti neteisėtą informacijos rinkimą, suklastojo elektroninius duomenis, kai sistemoje nurodė, kad asmenų, kuriais domisi, atžvilgiu yra atliekama kriminalinė žvalgyba.
Prokurorai nustatė, kad V. Radevičiui, kuris teigė savo bendrovę jau pardavęs, buvo perduoti maždaug 50 asmenų privatūs duomenys.
Ne visi asmenys, kurių duomenys buvo perduoti privačiam detektyvui, norėjo, kad tyrėjai juos pripažintų nukentėjusiaisiais.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Giedrius Tarasevičius DELFI sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog privačia detektyvo veikla užsiimantis V. Radevičius tuomečiams policininkams nurodydavo, kokių konkrečių asmenų duomenys būdavo reikalingi.
O šių duomenų reikėjo aiškinantis ne tik klientų giminystės ryšius, bet ir ieškant dingusių asmenų, taip pat net tiriant, ar kliento mergina ar žmona nėra susiradusi meilužio. O jeigu susirado, reikėjo sužinoti, kas jis toks. Nustatytas ir vienas atvejis, kai privatūs duomenys buvo reikalingi draudikams, kuriuos prieš sudarant sutartį domino vienas asmuo.
Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad informaciją teikę policininkai būtų gavę kokios nors naudos, todėl jiems pateikti kaltinimai tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo bei atskleidimo.