Vilniaus miesto 2 policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas Delfi patvirtino, kad birželio 9 d. nuo ankstaus ryto į Aukštutinį ir Žemutinį taborus įvažiavo buldozeriai, kurių paskirtis buvo nepalikti nei vieno nelegalaus pastato.
Pranešama, kad Aukštutiniame tabore buvo nugriauti trys pastatai. Patys romai iki buldozeriams atvykstant dvi trobas nugriovė, o dvi galimai padegė, kad negautų baudų ar nereiktų griauti patiems.
Pirminiais duomenimis, Žemutiniame tabore nugriautas bendrabučio tipo pastatas, bei kažkada gyventos ir galutinai nenugriautos trobos liekanos.
E. Jalovikas teigė, kad šiandien buvo užverstas vienas juodas lapas istorijoje.
Suteikė socialinius būstus
Delfi primena, kad taboro gyventojams savivaldybė suteikia socialinius būstus įvairiuose miesto rajonuose. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyr. specialistas Artūras Budrys, penkerius metus rūpinęsis šios nelegalios gyvenvietės sunaikinimu, pasakojo, kad pirmieji bandymai griauti nelegalius statinius tabore buvo pradėti dar mero Artūro Zuoko laikais. Bet pasak A. Budrio, tie griovimai buvo atliekami nesilaikant įstatymų ir taisyklių.
„Vienoje troboje gyvena 5-10 žmonių. O jiems pasakoma eiti lauk ir griaunam. Taip negalima“, – pasakojo vyr. inspektorius. Kiekvienam namui būtina surašyti faktinių aplinkybių patikrinimo aktą. Paskui surašyti savavališkos statybos aktą ir nurodymą nugriauti. Surasti statinio naudotoją ir įteikti jam aktą, kurį jis turi pasirašyti ir t.t.
A. Budrys penkerius metus darbavosi tabore: „O lankytis ten nėra malonu – elektros laidai ant žemės, visur fekalijos, šukės, narkomanų švirkštai. Jei elektra nenutrenks, tai į fekalijas įminsi“.
Inspekcijai ieškant pastatų naudotojų labai padėjo policija. Kai kuriuos surado kalėjime.
Kai naudotojas pasirašo savavališkos statybos aktą, jam duodamas terminas, per kurį privalo nugriauti statinį (privaloma ne tik nugriauti lūšną, bet ir sutvarkyti teritoriją, kur ji stovėjo). Jei gyventojai patys nenugriauna, reikalas perduodamas antstoliams, šie suranda įmonę, kuri nugriauna, bet paskui statinio naudotojas turi už tai susimokėti. Kai kurie taboro gyventojai trobas paprasčiausiai padegdavo ar parduodavo kaimynui malkoms. Kiti išvažiavo į Vakarus, palikę lūšnas sugriūti savaime. Bet tokiais atvejais lieka šiukšlynai, o juos irgi reikia sutvarkyti.
Aukštutiniame tabore, kur buvo daugiausia pastatų, iš 61 trobos buvo likę penkios. Žemutiniame iš 15 – viena ar dvi.
Narkotikų prekyba persikėlė
E. Jalovikas teigia, kad dabar narkotikų prekyba pastebima ne be sostinės pakraštyje, o pačiame mieste, tačiau dabar yra greičiau nustatomi daromi nusikaltimai.
Pirminiais duomenimis, ikiteisminių tyrimų dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis nesumažėjo, bet ir nepadaugėjo. Teigiama, kad narkotikų prekyba mieste nėra tokia pelninga, kokia buvo tabore, prekeiviams kyla didesnė rizika būti sugautiems.
Pasak vyr. inspektoriaus A. Budrio, galutinai sunaikinus taborą, ši žemė, kuri dabar yra valstybinė, gali būti sugrąžinta teisėtiems savininkams, kuriu tėvams ar seneliams ji priklausė prieš sovietų okupaciją.
