Tokios šiurpą keliančios aplinkybės trečiadienį paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris pradėjo nagrinėti 76 metų Danutei Vaišnoraitei iškeltą baudžiamąją bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra nustatė, kad D. Vaišnoraitė savo bute A. P. Kavoliuko g. laikė net 44 kates – jų nekastravo, nesterilizavo, nesuteikdavo veterinarijos paslaugų, sukėlė stresą ir kančias. Gyvūnams buvo diagnozuotos įvairios ligos, daugelis jų jau buvo akli ar matė tik viena akimi.
„Bute buvo baisi smarvė, ji jautėsi jau pirmajame daugiabučio aukšte, nors katės gyveno aštuntajame aukšte“, – sakė gyvūnų gelbėjimo operacijai vadovavusi Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė.
Pasak jos, kartu su D. Vaišnoraite gyvenantis sūnus yra prisipažinęs, kad prastai matanti jo motina vaikščiodama kai kurias kates sutraiškydavo, o paskui „palydėdavo į kačių rojų“ – nuleisdavo į klozetą. Be to, esą kai kurios iš bado nugaišusios katės būdavo suvalgomos.
„Tokio vaizdo savo gyvenime dar nebuvau mačiusi“, – neslėpė D. Navickienė.
Tuo metu anksčiau jau tris kartus už gyvūnų nepriežiūrą bausta D. Vaišnoraitė kratosi jai pateiktų kaltinimų ir teigia, jog savo katėms ir katinams norėjo tik gero.
Į teismą atvykusi pensininkė nesitikėjo, kad jos gyvenimo istorija gali sudominti žurnalistus – pamačiusi fotografus moteris demonstratyviai išėjo iš teismo posėdžių salės, o į ją atėjo tik įkalbėta baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės.
Kačių maitinimui išleisdavo visą pensiją: kartais pati badaudavau
Bylos duomenimis, D. Vaišnoraitė savo bute mažiausiai 44 kates augino nuo 2009-ųjų iki 2012-ųjų balandžio 25-osios, kuomet juos paėmė gyvūnų globėjai. Net septyniolika gyvūnų nugaišo.
Anksčiau bibliotekininke dirbusi moteris teisme pasakojo, kad gyvūnais ėmė rūpintis dar 2007-aisiais, kai išėjo į pensiją.
„Buvo pilnas kiemas katinų, jokia globos draugija jų negaudė, nesterilizavo, nekastravo, jie po mūsų kiemą vaikščiojo puntais, – sakė D. Vaišnoraitė. – Kai kurie žmonės juos maitindavo, o kai kurie jų sekdavo paskui mane – nežinau, kokią trauką turiu gyvūnams“.
Moteris sakė, kad iš pradžių paėmė auginti baltą, paskui juodą, rainą katiną... „Jų negriebdavau, nenešdavau į namus, jie patys ėjo, o paskui atsivedė kačiukų ir taip pamažu prasidėjo, kol išaugo iki tokio kiekio“, – aiškino ji.
Pensininkė tikino, kad katinų maitinimui išleisdavo visą savo pensiją – maždaug po tūkstantį litų per mėnesį.
„Tikrai netiesa, kad jie badaudavo – visą pensiją išleisdavau pašarams, dažnai pati badaudavau, bet jie visada būdavo pamaitinti, o maitinau tris kartus per dieną, nes nebuvau įsitikinusi, jog jie yra sotūs, gal kiek ir buvo nedaėdę, – kalbėjo D. Vaišnoraitė. – Virdavau jiems sriubą, košes, mėsą žalią duodavau, kepenis, širdeles, sparnus, ir viską jie suėsdavo. Jeigu jie nebūtų pamaitinti, pas mane nieko nebūtų likę – būtų mirę iš bado. Dar rado gyvų, lavonėlių nebuvo“.
Pasak jos, visos bėdos prasidėjo, kai ji į namus parsinešė vieną sergantį katinėlį, kuris ir užkrėtė kitus gyvūnus. „Nešiau jį pas veterinarę, išgydė, po to keturis iškastravau, vieną sterilizavau, bet jo jau nebėra“, – sakė ji.
Drausdavo užeiti tik į miegamąjį
D. Vaišnoraitė pasakojo, kad katinams leido gyventi visame bute – jie galėjo miegoti dviejose sofose, vaikščioti po vonią, virtuvę, tualetą. Tik viename kambaryje jiems buvo draudžiama užeiti – čia ji gyveno su savo sūnumi.
Pensininkė neigė, kad gyvūnus traiškydavo, kai vaikščiodavo po namus.
„Nors ir neprimatau, tačiau manęs nenutvėrė, kad juos traiškau, žudau“, – moteris pripažino, kad kai kurie gyvūnai nugaišdavo, tačiau juos ji esą palaidodavo Karoliniškėse „po medžiais“.
„Į šiukšlių dėžę nė vieno katino neįmečiau“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl bute tvyrojo baisi smarvė, moteris tikino, kad rūpinosi katėmis ir jiems buvo sudarytos sąlygos atlikti gamtinius reikalus. Be to, kai kurios katės išeidavo pasivaikščioti į lauką.
„Mano butas aštuntajame aukšte, katės pačios nulipdavo žemyn, paskui manęs laukdavo, kad jas parvesčiau“, – sakė šiuo metu tik du katinus auginanti D. Vaišnoraitė.
Butas priminė kačių lagerį
Lietuvos gyvūnų globos draugijos vadovė D. Navickienė teisme tik kraipė galvą, kai D. Vaišnoraitė pasakojo apie savo „rūpinimąsi“ katėmis. Neiškentusi tokio pasakojimo, moteris kaltinamosios klausė: „Ar jūs bent gailitės dėl tokio savo elgesio?“.
„Aš netinkamai su jais nesielgiau ir nėra man ko gailėtis“, – iškelta galva atkirto pensininkė.
Pasak D. Navickienės, apie žiaurų elgesį su katėmis jai pranešė dvi gyvūnų globotojos iš Karoliniškių – Danutei ir Tatjanai savo motinos elgesiu pasiskundė sūnus.
„Susisiekiau su D. Vaišnoraitės sūnumi ir sutarėme, kad jis mane įleis į butą pasižiūrėti, kas ten vyksta, – pasakojo ji. – Kai atvykome, vaizdas buvo baisus ir kraupus – iš pradžių nesuvokėme, kiek bute yra gyvūnų. Buvo krūvos kačių: mažų, didelių, beveik visi be akių, daug be vienos akies, visi – išsekę... Matėsi nešvarūs indeliai su bulvių lupenomis, jie jas bandė valgyti, vandens niekur nesimatė, tebuvo tik du indeliai su perrūgusiu pienu.
Visur buvo ekskrementai, nebuvo pakankamai kraiko dėžių, o vidury vieno kambario buvo lova, primesta skudurų, kurioje gulėjo perkarusios patelės. Pamenu, viena buvo tokia išdžiuvusi, o maži kačiukai dar bandė kažką iš jos iščiulpti... Visi buvo krūvomis susimetę, kiti gulėjo po lova...
Po to atidarėme vonios duris – ten krūvos kačių, virtuvės – vėl tas pats. Ten buvo net 44 gyvūnai. Ir mes juos per dvi dienas paėmėme. Visiškai išsekusius, daugybė jų neišgyveno, o tie, kurie išgyveno, buvo sužaloti ir psichiškai, ir fiziškai: jie buvo nepratę prie žmonių, baidėsi, jų bijojo“.
Išgyvenusiems gyvūnams surado naujus namus
Pasak D. Navickienės, kates auginusios moters sūnus prisipažino, kad dalį gyvūnų jis pats buvo išmetęs iš aštuntojo aukšto pro balkoną.
„Jis mums daug pripasakojo, sakė, kad motina, kai negalėjo susitvarkyti su katėmis, vieną dieną juos tiesiog traiškė vaikščiodama, o kai kurios iš alkio buvo suvalgomos“, – tęsė kraupų pasakojimą gyvūnų globėja. Tiesa, šių duomenų D. Vaišnoraitės sūnus nepatvirtino jį vėliau apklausinėjusiems policijos pareigūnams.
„Baisiausia, panašu, kad ši moteris suvokė, ką darė – kai bandėme padėti gyvūnams, kurie buvo visiškai iškankinti, ji tiesiog stovėjo tarpduryje ir ciniškai žiūrėjo į visas mūsų pastangas, ji ir dabar nesigaili tai padariusi, mums sakė, jog mes turime išeiti, gyvūnai gyvena gerai, juos palydi į kačių rojų, nors sūnus aiškino, kad kai kuriuos tiesiog į klozetą nuleidžia“, – kalbėjo Lietuvos gyvūnų globos draugijos vadovė.
Jos teigimu, dalį kačių pavyko išgelbėti – jie buvo išgydyti, o vėliau savanoriai jiems surado naujus ir jaukius namus.
D. Vaišnoraitei baudžiamojoje byloje yra pareikštas ieškinys – beveik 6,5 tūkst. Lt. Tiek kainavo kačių gydymas veterinarijos klinikose.
Jeigu teisme bus įrodytas D. Vaišnoraitės žiaurus elgesys su gyvūnais, jai grės viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.