Vieno sostinės mikrorajono daugiabutyje su motina ir seneliu gyvenantis 35 metų Igoris I. savo išpažintimi šokiravo policijos pareigūnus – per apklausą jis prisipažino, kad negali savęs tramdyti, nes be galo myli mažus vaikus. Myli juos kaip tikrų tikriausias pedofilas.
O slėpti savo iškrypėliškos aistros Igoriui I. jau ir nebuvo tikslo – visi įkalčiai, kuriuos pareigūnai gavo iš kolegų Vokietijoje, atskleidė baisią tiesą. Be to, papildomų įrodymų viengungio namuose rado ir ikiteisminį tyrimą pradėję policijos kriminalistai.
„Nuoširdžiai gailiuosi“, – tyrėjams aiškino Igoris I. Tačiau taip ir nepasakė, dėl ko gailisi – ar dėl to, kad įkliuvo, ar dėl to, jog negali suvaldyti iškrypėliškos aistros mažiems vaikams.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad su motina ir seneliu gyvenantis Igoris I. į asmeninį kompiuterį siuntėsi pornografinio turinio nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose buvo vaizduojami mažamečiai vaikai.
Pasak pareigūnų, patikrinus per kratą pas vyrą namuose rastą kompiuterį „Acer“, jo standžiajame diske buvo surasta 10 vaizdo įrašų ir 35 nuotraukos. Jos buvo užkoduotais pavadinimais.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams gavus raštą iš Vokietijos federalinės kriminalinės policijos – per tarptautinę operaciją buvo nustatyti asmenys, kurie, pasinaudodami kompiuterine programa „eDonkey2000”, padedančia interneto vartotojams tarpusavyje keistis informacija, platindavo vaizdo įrašus su vaikų pornografija.
Vokietijos pareigūnai nurodė, kad pas kai kuriuos asmenis kompiuteriuose aptiko elektroninę bylą su pornografinio turinio dalykais, kuriuose buvo vaizduojami vaikai, – šie įrašai buvo atsisiunčiami iš Vilniuje esančio kompiuterio.
Apžiūrėjus Igorio I. kompiuterį informacija pasitvirtino, to per apklausą neneigė ir įtariamuoju svarbioje byloje tapęs vilnietis. Maža to, nors lytinių iškrypimų turintys asmenys paprastai vengia prisipažinti, jog juos domina mažamečiai vaikai, Igoris I. to net nebandė slėpti.
„Maždaug prieš trejus metus pradėjau domėtis vaikų pornografija, todėl kompiuteryje susiinstaliavau reikalingas programas ir jomis naudodamasis ieškodavau vaizdų su mažais vaikais“, – pareigūnus šokiravo Igorio I. pareiškimas.
Jis net nurodė raktinius žodžius, kuriuos įrašius į paieškos sistemą būdavo lengva surasti vaizdo įrašus su mažamečiais vaikais.
Igoris I. patikino, kad jį domino tik mažos, maždaug 4-5 metukų mergaitės, tačiau esą atsisiunčiami įrašai ne visada atitikdavo pavadinimą, todėl kartais kompiuteryje įrašydavo „filmukus“ ir su mažais berniukais.
„Atsisiųstą medžiagą peržiūrėdavau ir dažniausiai ją ištrindavau“, – kalbėjo jis.
Vilniečio kompiuteryje rastus vaizdo įrašus ir nuotraukas peržiūrėjo ekspertai, jiems nekilo jokių abejonių, kad įrašai yra pornografinio pobūdžio – visuose įrašuose buvo užfiksuoti vaikai iki 14 metų, o viename – maždaug 5-6 metukų mergaitė.
Tyrėjai nustatė, kad vaikų pornografija Igorio I. kompiuteryje buvo laikoma ir kitiems asmenims laisvai prieinama beveik penkis mėnesius.
Kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažinusiam Igoriui I. tyrėjai baudžiamąjį procesą pasiūlė baigti tyliai – perdavė bylą teismui, kuris ją išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė baudžiamąjį įsakymą. Dėl to jam trečdaliu buvo sumažinta bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė nutarė, kad vaikų pornografiją laikęs ir ją platinęs Igoris I. į valstybės biudžetą privalės sumokėti 30 MGL (1 129,8 Eur) baudą.
Be to, teismas nusprendė iš vyro konfiskuoti nusikaltimo įrankį – kompiuterį, kuris buvo saugomas Vilniaus policijoje.