Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad anksčiau kartą dėl pasikėsinimo sukčiauti teistas 33 metų Valerijus Michalcevičius yra išteisinamas dėl turto prievartavimo, tačiau pripažįstamas kaltu dėl savavaldžiavimo, kai panaudodamas neteisėtus veiksmus iš bičiulio nutarė susigrąžinti skolą.
Teisėjas Arūnas Kisielius nutarė V. Michalcevičiui skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo tam pačiam laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis negalė ilgesniam kaip 7 parų laikotarpiui išvykti iš gyvenamosios vietos bei privalės pradėti dirbti.
„Tikrai nesutinku su šiuo nuosprendžiu – reikės jį skųsti“, – išgirdęs, kad buvusio bičiulio veiksmai buvo kvalifikuoti ne kaip turto prievartavimas, o tik savavaldžiavimas, sakė Dariušas O. Taip, anot jo, teismas nutarė, kad jis V. Michalcevičiui buvo skolingas pinigų, nors esą taip nebuvo.
„Bijojau jo, todėl paklausau jo reikalavimams – jis ne kartą manęs laukė prie namų, net atvažiuodavo į darbą ir prisistatydavo policininku“, – pasakojo baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas vilnietis.
Jis neslėpė, kad su V. Michalcevičiumi, kuris užsiėmė automobilių pardavimu, susipažino per bendrus draugus – vėliau jie ėmė dažniau susitikinėti, bendrauti.
„Kartą jis man paskambino ir paprašė pavežioti po miestą, – pasakojo Dariušas O. – Sutikau, bet pažado neištesėjau, ne neturėjau automobilio. Kitą dieną Valerijus man ėmė reikšti pretenzijas, kad dėl to, jog jo nepavežiau, jis su kitu automobiliu sulankstė dar kitos mašinos sparną ir įsivėlęs į muštynes sumušė du jaunus vaikinus. O dar po kelių dienų jis man pasakė, kad tų vaikinų tėvams sumokėjo 13 tūkst. litų (apie 4 tūkst. eurų), ir šių pinigų pareikalavo iš manęs. Esą dėl to esu kaltas.“
Dariušas O. tokių bičiulio pretenzijų nesuprato – esą kuo jis kaltas, bet V. Michalcevičius, anot jo, net nesileido į kalbas. „Skolą turi grąžinti“, – dabar jau buvusio draugo žodžius citavo jis.
Išsigandęs Dariušas O. iš karto sumokėjo 500 Lt, bet V. Michalcevičius jam grąžino 200 Lt – esą tiek to, užteks atlyginti žalą tik automobilio sparno apgadinimą. „Bet manęs daugiau nepavesk“, – sakė jis.
Tuo viskas gal ir būtų pasibaigę, bet, anot Dariušo O., po kelių mėnesių V. Michalcevičius paprašė paskolinti pinigų, o jis jų neturėjo, todėl po kelių dienų jam buvo priminta sena istorija – esą pas jį į namus buvo atėję sumuštų vaikinų tėvai ir pareikalavo pinigų, nes kitaip grasino dideliais nemalonumai.
Dariušas O. tikino tokių pinigų neturėjęs, todėl esą V. Michalcevičius jį privertė pasirašyti skolos vekselį 9,7 tūkst. Lt sumai, o dar po kelių dienų – iš mobiliojo ryšio telefonus parduodančių bendrovių išsimokėtinai nupirkti penkis aparatus.
Nors aklai ir pakluso buvusio bičiulio reikalavimams, tačiau Dariušas O. ėmė jo vengti ir net neatsiliepdavo į telefono skambučius. Tačiau, anot jo, šis jį vis tiek susirasdavo – atvažiuodavo ir laukdavo prie namų arba darbo. Ir taip pasirašė dar ne vieną skolos vekselį.
„Jis man grasino, kad išveš į mišką, išprievartaus ir tai dar nufilmuos“, – tikino nukentėjusysis, galop nutaręs kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Michalcevičius kratėsi jam pateiktų kaltinimų dėl turto prievartavimo ir tikino, kad iš draugo tenorėjo atgauti savo pinigus – esą šis jo parduodamus automobilius vežiodavo į Rusiją, bet buvo nepareigingas ir pridarė nuostolių, kai transporto priemones apgadino.
„Su Dariušu O. bendravau vien dėl to, kad jis dažnai skolindavosi pinigus, o skolą atiduodavo su procentais – tai buvo vienas iš mano smulkiųjų verslų“, – tikino V. Michalcevičius.
Kaltinamasis tikino, kad tenorėjo atgauti savo pinigus: „Jis buvo didelis vaikščiojantis rizikos faktorius“.
Anot jo, Dariušas O. vengė grąžinti skolą, todėl jis visais būdais bandydavo jį surasti, todėl kartą buvo nuvažiavęs ir į darbą. „Tada jis man teisinosi, kad daug kam yra skolingas, jo ieško skolininkai, atsiprašinėjo, jog taip elgiasi, prašė dar palaukti pinigų“, – tikino kaltinamasis, pažymėjęs, kad buvusiam bičiuliui dėl to ir pasiūlė pasirašyti skolos vekselį.
Be to, kaltinamasis pabrėžė, kad nukentėjusysis taip pat dažnai lošė kazino ir prekiavo narkotikais, tačiau pastarasis tai neigė ir tikino, kad būtent kaltinamasis mėgo azartinius lošimus.
„Ar tik reikalavau savo pinigų, nors ta reikalavimo forma gal ir nebuvo teisiškai nepriekaištinga“, – pažymėjo dėl savavaldžiavimo nuteistas V. Michalcevičius.
Ketvirtadienį paskelbtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo – jį dar bus galima skųsti apeliacine tvarka.