Pareigūnus šokiravo ne tik kratos metu paimtų įkalčių gausa, bet ir tai, kad nusikaltimu įtariamas vyras gyveno su žmona – juk jis įtariamas ne bet kuo, o pornografijos, kurioje vaizduojami mažamečiai, įgijimu, laikymu ir platinimu.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vienoje sostinės bendrovėje programuotoju dirbantis 33 metų Marius Nastasenka net nebandė neigti, kad disponavo itin dideliu kiekiu įrašų su seksualiai išnaudojamais vaikais. Tačiau savo poelgio jis nenorėjo paaiškinti nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems policijos pareigūnams, nei jo baudžiamąją bylą išnagrinėjusiai teisėjai.
„Aš labai gailiuosi“, – tegalėjo pasakyti M. Nastasenka.
Teisėsaugos pareigūnams vilnietis įkliuvo per slaptą Vokietijos kriminalinės policijos tarnybos pareigūnų vykdytą tarptautinę operaciją. Jos metu buvo siekiama nustatyti asmenis, kurie virtualioje erdvėje platina vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai. Kriminalistų surinkti duomenys rodė, kad šie įrašai yra platinami iš kompiuterio, kurio savininkas gyvena sostinės Justiniškių mikrorajone.
Atlikę kratą M. Nastasenkos namuose pareigūnai paėmė visus čia buvusius kompiuterinius įrenginius – įkalčiai buvo aptikti nešiojamame ir stacionariame kompiuteriuose bei standžiuosiuose diskuose. Vienas jų net buvo specialiai užrakintas.
Ištyrę surinktą medžiagą pareigūnai nustatė, kad M. Nastasenka disponavo daugiau kaip 800 įrašų su seksualiai išnaudojamais mažamečiais vaikais. Kompiuterinėje technikoje daugiausiai buvo rasta nuotraukų, tačiau daugiausiai vietos užėmė virš 50 vaizdo įrašų su prievartaujamais vaikais.
Iš visų rastų įrašų beveik visuose buvo filmuojami ir fotografuojami vaikai, kuriems akivaizdžiai nėra 14 metų, o nuo 14 iki 18 metų – vos keletas.
Programuotoju dirbantis anksčiau neteistas ir pareigūnams į akiratį nepakliuvęs M. Nastasenka per apklausą sakė, kad pornografiją siuntėsi pasinaudodamas „eMule“ programa, tačiau tikslo šiuos įrašus platinti kitiems esą neturėjo.
„Ieškodamas bylų per šią programą pornografinės medžiagos neištryniau ir taip leidau kitiems asmenims prieiti prie jos, – sakė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras. – Niekas nežinojo, kad naudojuosi tokio turinio pornografine medžiaga, savo elgesį vertinu neigiamai, pripažįstu, kad įrašuose buvo vaizduojami vaikai.“
Nors M. Nastasenka aiškino, kad neturėjo tikslo kitiems asmenims platinti vaikų pornografiją, tokie jo argumentai neįtikino Vilniaus miesto apylinkės teismo – vyrui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Ingrida Mikužytė pažymėjo, kad tai paneigia ne tik išskirtinai didelis pornografijos įrašų kiekis, bet ir paties kaltinamojo užsiėmimas gyvenime (dirba programuotoju).
„Nepašalindamas atsisiųstos medžiagos kaltinamasis neabejotinai suprato, kad suteikia prieigą prie įrašų“, – pabrėžė teisėja.
Priimdama apkaltinamąjį nuosprendį I. Mikužytė pažymėjo, kad M. Nastasenkos kaltę patvirtina ne tik jo namuose atliktos kratos metu rastų įkalčių protokolai, bet ir specialistų išvados – įvertinti, ar tikrai įrašuose seksualiai yra išnaudojami vaikai, turėjo įvairios institucijos.
Nors už vaikų pornografijos įrašų įgijimą, laikymą ir platinimą Lietuvoje dažniausiai skiriamos baudos, M. Nastasenkos baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja nutarė, kad kaltinamasis turi būti nubaustas griežčiau – jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, jos vykdymas atidėtas, nes vyras buvo teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, turi šeimą, kaltę pripažino, taip pat aiškino, kad nuoširdžiai gailisi.
Trečiadienį paskelbtu nuosprendžiu M. Nastasenkai skirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas pusantrų metų. Per šį laikotarpį jis negalės išvykti iš Vilniaus ribų be jo priežiūrą vykdančios Probacijos tarnybos leidimo.
„Kaltinamojo elgesys bus prižiūrimas probacijos tarnybos ir M. Nastasenkai nepateisinus jam parodyto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas“, – pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.
Ji nuteistajam taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nurodė į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 20 MGL (753,20 eurų) įmoką.
Be to, teismas nutarė konfiskuoti M. Nastasenkos kompiuterius ir standžiuosius diskus.
Signalas, į kurį būtina reaguoti
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas Donatas Mažeika anksčiau DELFI sakė, kad kasmet policija atlieka vis daugiau ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto vaikų pornografijos įgijimo, laikymo ir platinimo.
Nors ne visi asmenys seksualiai išnaudojamų vaikų įrašus platina, tačiau tai esą visiškai nekeičia situacijos – ir savo kompiuteriuose laikantys, ir kitiems galimybę tokio pobūdžio įrašus įsigyti sudarantys asmenys yra vienodi nusikaltėliai.
„Ypatingai jų neišskirčiau, nors, žinoma, vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė D. Mažeika.
Išskirti asmenų, besidominčių vaikų pornografija, pareigūnas negali ir sako, jog ne visi žmonės, kompiuterių ekranuose žiūrintys į nuogus vaikus, po kurio laiko eis į gatvę ieškoti apsiginti negalinčių aukų.
„Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl pasakyti taip, kad jeigu jis tik tai žiūri ir niekada taip, kaip mato įrašuose, nedarys, negalima, bet ir pasakyti, kad kiekvienas žiūrintis darys, irgi negalima, – pažymėjo Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas. – Daugelyje užsienio valstybių yra įdiegtos tam tikros technologijos, kurios reikalauja kiekvienam į tyrėjų akiratį papuolančiam žmogui nustatyti psichologinį profilio portretą – profesionalūs psichiatrai atlieka tyrimą ir apie tokį žmogų pateikia vienokias ar kitokias išvadas. Tai nėra labai paprastas procesas. Mūsų visuomenėje labai dažnai tokiame kontekste painiojomos sąvokos kaip pedofilas, vaikų pornografija. Iš teisėsaugos pusės žiūrint, jos labai ginčytinos ir įvairiose šalyse taikoma įvairi praktika – kai kur tokie žmonės yra vadinami seksualiniais nusikaltėliais. Nusikaltėliais, darančiais nusikaltimus prieš vaikus.“
Pasak jo, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai ir neišdrįsta pasakyti.
„Dažniausiai jų garsiai pasakyti argumentai nieko bendro su tikraisiais argumentais neturi – yra žmonių, kurie iš tikrųjų nori santykių su vaikais, bet jie to paprastai nepasakys“, – pažymėjo D. Mažeika.
„Internetas neturi sienų, žmonės juo naudojasi tiek įvairiais socialiniais tinklalapiais, tiek elektroniniu paštu, ir kitais būdais, daugelis užsienio kompanijų yra įsidiegusios technologinius sprendimus, kurie yra skirti kovai su vaikų seksualiniu išnaudojimu viešojoje erdvėje, – sakė elektroninių nusikaltimų tyrėjas. – Tam tikros technologijos gali atskirti nuogo vaiko kūną nuo suaugusiojo, ir tokie dalykai yra fiksuojami, su tokia informacija yra dirbama, sulaukiame daug informacijos iš užsienio, ir ji dažniausiai pasitvirtina.“
„Bet kas gali pakliūti į tokių nusikaltėlių spąstus, ypač šiais laikais, kai plačiai yra naudojami socialiniai tinklai, – kalbėdamas apie nusikaltimų aukas pažymėjo D. Mažeika. – Yra pasitaikę vaikų, kaip sakoma, „nuo iki“: yra vaikų ir iš socialinės rizikos, ir iš normalių, niekuo neišsiskiriančių šeimų. Tokios griežtos ribos, kad jeigu vaikas yra iš socialinės rizikos šeimos, tuomet jis yra labiau linkęs būti auka, tikrai nėra.“
Todėl, jo teigimu, tėvai turėtų nuolat stebėti, ką veikia jų vaikai ir vos pastebėjus neįprastą šių elgesį, pirmiausiai su jais pasikalbėti.
„Vienas iš pagrindinių patarimų tėvams – žiūrėti, ką vaikai daro internete, su kuo ir kaip bendrauja, – sakė D. Mažeika. – Jeigu staiga pasikeičia vaiko elgesys, jis pasidaro netipiškas, prieš tai vaikas buvo atviras, linksmas, o staiga pasidarė uždaras, iš karto turi nuskambėti pavojaus varpai. Taip pat reikėtų suklusti ir susimąstyti, jeigu vaikas staiga turi gana neįprastų daiktų ar pinigų.“
Daugiau apie Lietuvoje išaiškintus nusikaltimus, susijusius su vaikų išnaudojimu pornografijai, skaitykite susijusiuose DELFI straipsniuose.