Ir viso šio košmaro priežastis, anot sutuoktinių, yra jų kaimynas, garsus Lietuvos dailininkas Linas Cicėnas.
„Jis visą laiką mus baugino, grasino net nužudyti, nes turi tik vienintelį tikslą – kad mes iš savo buto išsikraustytume, nes šis namas, kuriame gyvename, yra tik jo ir niekieno daugiau “, – prisipažino vilnietis Vytautas Vėlavičius.
Su skandalingai pagarsėjusiu menininku, savo kaimynu V. Vėlavičius ir jo žmona Agneta Vėlavičienė šią savaitę susitiko ne gyvenamojo namo kieme, o Vilniaus miesto apylinkės teisme – teisėja Alberta Baltušytė pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prokurorai L. Cicėną kaltina dėl savavaldžiavimo, fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti.
Sutuoktiniai Vėlavičiai šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, šis statusas galėjo būti suteiktas ir V. Vėlavičiaus tėvui, tačiau senyvo amžiaus vyras kategoriškai to atsisakė, nes esą L. Cicėnas grasino jį ne tik nužudyti, bet ir iki pamatų supleškinti jam priklausančią kaimo turizmo sodybą.
Maža to, pensininkas teigia, kad per grumtynes dailininkas jam sulaužė šonkaulius, skausmus jis jaučia iki šiol.
„Dėl grasinimų kreipiausi į policiją, bet man pareigūnai pasakė, kad nėra jokių galimybių šį vyrą sutramdyti – esą kol nenužudys, policija nieko nepadarys, – prisipažino Vilniaus rajono gyventojas Vladas Vėlavičius. – Aš jo bijau – gali bet kada atvažiuoti į kaimą ir mane suras vieną namuose. Policininkas sakė, kad geriau negyvenk kaime, nes mes nespėsime atvažiuoti. Tokia yra tiesa. Todėl savo namus apdraudžiau ir nenoriu su juo nieko bendro turėti.“
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas menininkas L. Cicėnas, kuris prisistatydamas teisme nurodė esąs „Lietuvai asocialus žmogus“, kategoriškai neigia prokurorų pateiktus kaltinimus ir tikina, kad yra „daugiau nukentėjęs nei kaltinamasis“.
„Šie žmonės dėl šuns sugriovė mano kiemą, sugriautas mano gyvenimas, esu apkaltintas šmeižtu, žmonės be jokios moralės mane užpuolė ir apšmeižė“, – teisme emocingai kalbėjo L. Cicėnas. Tačiau apie tai, kodėl konfliktuoja su kaimynais, menininkas nepanoro pirmas papasakoti, sakė, tegul geriau savo poziciją išdėsto nukentėjusieji ir liudytojai.
„Pirmiausiai norėčiau paklausyti pasakų, šmeižto kompanijos ir tik tada papasakoti, kaip viskas iš tikrųjų buvo“, – sakė kaltinamasis.
L. Cicėnas kartą jau buvo nuteistas dėl konflikto, kurio aplinkybes dabar pradėjo aiškintis teismas – praėjusių metų birželį dailininkas buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Vėlavičiaus broliui Robertui. Tada teismas menininkui skyrė pusės metų laisvės apribojimo bausmę.
Po darbo bijojo net grįžti į namus
Teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Agnė Stankevičiūtė sakė, kad nusikalstamas veikas, kurios yra nurodytos kaltinamajame akte, L. Cicėnas galimai padarė nuo 2013 m. liepos iki 2014 m. balandžio.
Pasak prokurorės, įtariama, L. Cicėnas ne kartą grasino nušauti savo kaimynus, paleisti prie grandinės prirakintą šunį ir juo užpjudyti, sunaikinti nukentėjusiųjų tėvo kaimo turizmo sodybą, be to, jis esą panaudojo fizinį smurtą ir psichinę prievartą, naktimis garsiai leido muziką ir mėtė akmenis į kaimynų sieną, taip pat juos daugybę kartų išvadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais.
Tai, kas ilgą laiką vyko Užupyje esančiame Kreivajame skersgatvyje, netelpa į jokius sveikus rėmus – nukentėjusieji sako, kad ketinę įsikelti į svajonių būstą patyrė tikrą pragarą, o kurį laiką po darbo dienos net ieškodavo priežasčių, dėl ko negrįžti į savo namus.
V. Vėlavičius teisme pasakojo, kad paėmęs iš banko paskolą dar 2013 m. pradžioje varžytinėse nusipirko butą ir 3,1 aro žemės plotą sostinės Užupio rajone. Šiame name gyveno ir L. Cicėnas, kuris, anot naujakurio, iš karto po varžytinių su juo susisiekė ir pasiūlė nekilnojamąjį turtą perpirkti.
„Mes sutikome parduoti, bet kaimynas sumos, kurios prašėme, per mėnesį nesurinko, todėl nutarėme, kad daugiau nelauksime – gyvensime patys, niekam buto neparduosime“, – sakė nukentėjusysis.
Ir tada, anot jo, kilo didysis konfliktas su kaimynu: „Jis mums pareiškė, kad mes neturime žemės prie namų, apskritai nieko čia neturime, viskas turi priklausyti tik jam, L. Cicėnui. O jis tuo metu buvo tik savivaldybei priklausančio socialinio būsto nuomininkas, tik dabar, gal prieš pusmetį, žemės lopinėlį išsinuomojo.“
Neiškentę nutarė apsitverti savo teritoriją
Pasak nukentėjusiojo, menininkas gyvenamojo namo kieme, kuris priklausė dar vienam kaimynui, jautėsi kaip šeimininkas – tempė akmenis, įvairius rakandus, neprižiūrėjo teritorijos, o prie garažo pririštas šuo lodavo vos ne visą parą. Be to, šuns šeimininkas esą net augintinio neprižiūrėjo – visas kiemas smirdėdavo jo išmatomis.
„Dėl to mes net kreipėmės į savivaldybę, kad būtų taikomos kokios nors sankcijos, bet taip nieko ir nebuvo padaryta“, – sakė V. Vėlavičius.
Supratęs, kad kaimynas nereaguoja į pastabas, V. Vėlavičius su žmona nutarė apsitverti savo teritoriją. „Gavome leidimą, išsikvietėme matininką, kad nustatytų koordinates ir ruošėmės statyti tvorą“, – pasakojo jis.
Tačiau tvoros statybos baigėsi byla – pamatęs, kad kaimynai ketina statyti metalinę tvorą, iš namų išbėgo L. Cicėnas. „Jis vėl šaukė, kad viskas čia tik jam vienam priklauso, grasino, kad su laužtuvu išlauš stulpelius“, – prisiminė V. Vėlavičius.
Prieš TV kamerą svarstė, ar nereikėtų šeimos išžudyti
Į konfliktą buvo priversta įsikišti policija – pareigūnai dailininką išsivežė į komisariatą. Naujakuriai ir jiems į pagalbą atėję artimieji toliau tęsė darbus, bet netrukus iš policijos grįžo L. Cicėnas.
Pasak V. Vėlavičiaus, tada įvyko dar didesnis incidentas – L. Cicėnas puolė tvorą statančius žmones. „Jis mano tėvui smogė į krūtinę, brolis puolė ginti jį, atskyrė jį nuo tėvo, o jis vėl ėmė grasinti – kad mus užmuš, užpjudys savo šunimi, išmals snukį ir pamaus ant laužtuvo“, – pasakojo nukentėjusysis, dar kartą iškvietęs policiją.
Tvora savo žemės vyrui taip ir nepavyko apsitverti, o prie namų likę metaliniai strypai buvo išvogti ar tiesiog sunaikinti. „Iki šiol tvoros nesame pastatę, nes nežinome, ar bet kada nebus nugriauta“, – sakė V. Vėlavičius.
Neramumai šia istorija nesibaigė – kai dar sutuoktiniai remontavo savo butą, vieną dieną L. Cicėnas esą įsiveržė į namus, iškeikė įvairiais žodžiais ir kartą trenkė buteliu per galvą.
Tada menininkas buvo ne vienas – kartu su juo buvo atvykę LNK televizijos žurnalistai, ketinę parodyti reportažą, kaip esą naujakuriai skriaudžia Užupio senbuvį. O tą patį vakarą per televiziją buvo parodytas reportažas, kuriame menininkas net svarstė, ar jam nederėtų pasiimti šautuvo ir iššaudyti visą šeimą.
Naktį į sieną mėtė akmenis
Dar kitą kartą V. Vėlavičius nukentėjo, kai nuėjo pasižiūrėti elektros skaitiklio rodmenų – įsiutęs kaimynas tris kartus plaktuku trenkė per elektros skydinę, o naujakurį pargriovė ant žemės ir ėmė spardyti.
„Jis grasino, kad man plaktuku suskaldys galvą“, – nemalonumų susidūrimą su kaimynu teisme prisiminė nukentėjusysis.
Jis neslėpė, kad ramybės neturėdavo net naktimis – kartą į namus automobiliu, įtariama, neblaivus grįžęs L. Cicėnas visu garsu paleido trankią muziką, į namo sienas mėtė akmenis.
„Jis šaukė, tai ką, šūdo gabalai, miegate, grasino, kad vis tiek mus nužudys, mes čia negyvensime“, – V. Vėlavičius sakė, kad iškvietė policiją, bet kol pareigūnai atvažiavo, kaimynas pasišalino.
Ir taip – ne kartą.
Kiemas virto sąvartynu – tai joks menas
Pasak vyro, menininkas į namų kiemą tempia įvairius nereikalingus daiktus ir teisinasi, kad tai – meno instaliacijos.
„Atsinešė seną žaislinį laivą, net supuvusį pliušinį meškiną, statybines šiukšles, padangas, seną vonią, net langų rėmus, išimtus iš namo – tai tikrai nėra menas“, –V. Vėlavičius sakė, kad kaimynas namo teritoriją yra pavertęs sąvartynu.
Vyras neslėpė, kad prieš tokį kaimyną bando kovoti teisinėmis priemonėmis, tačiau yra bejėgis.
„Kiek kartų jis yra įžeidinėjęs mano žmoną, visaip išvadinęs, ji iki šiol bijo, net po darbo važiuoju jos pasitikti, – kalbėjo nukentėjusysis. – O kai namus susiremontavome, ilgą laiką stengėmės ieškoti įvairių priežasčių, kad tik nenakvoti namuose.“
Moteris girdi tik įžeidinėjimus
Šiuos sutuoktinio žodžius teisme patvirtino ir A. Vėlavičienė, pažymėjusi, kad iš kaimyno visą laiką girdi tik įžeidžiančius ir orumą žeminančius žodžius.
„Tai yra nuolatinis psichologinis smurtas, grasinimai nužudyti“, – sakė jauna moteris.
Ji taip pat prisiminė, kaip kartą į namus įsiveržęs L. Cicėnas ją griebė už pečių, bet netoliese buvo vyras, kurį pamatęs kaimynas išsigando ir pasišalino.
„Jis net sakė, kad mes sunaikinome jo meno kūrinius, tačiau jų gyvenime nesu net mačiusi“, – tikino A. Vėlavičienė.
Su kaimyno elgesiu nebesitaikstyti nusprendę sutuoktiniai L. Cicėnui pareiškė ieškinį – kad šis atlygintų ne tik padarytą turtinę žalą, kai esą sunaikino dar nepasatytą tvorą, – beveik 3 tūkst. eurų, bet ir neturtinę – kiekvienam po tūkstantį eurų.
L. Cicėną teismas ketina apklausti balandžio pradžioje. Jeigu teisme bus įrodyta jo kaltė, vyrui grės laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Kol L. Cicėnas yra nenuteistas, jis laikomas nekaltu.