Kaip informavo VMPDPS, vos susipažinę su incidento vaizdo įrašu, profesinės sąjungos teisininkai iš karto pamatė, kad situacija mažų mažiausiai nevienareikšmiška ir komisariato vadovybei primygtinai siūlė neskirti nuobaudos. Deja, pastaroji užsispyrusiai laikėsi priešingos nuomonės ir, neatsižvelgdama į argumentus, pareigūnei skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pareigūnė, atstovaujama profesinės sąjungos, su nuobauda nesutiko ir istorija pateko į teismą. Teismas palaikė VMPDPS teisininkų argumentus – byla laimėta ir pareigūnės tarnybinė reputacija apginta.
Pareigūnė: reikėjo suvaldyti pavojų keliantį asmenį
Į Operatyvaus valdymo skyrių, kur budėjo minėta pareigūnė, pristatytas agresyvus ir neblaivus vyras. Vos išlipęs iš tarnybinio policijos automobilio, sulaikytasis puolė švaistytis kumščiais. Bandyta jį raminti, bet bergždžiai. Jis ir toliau bandė smogti pareigūnams.
Galiausiai vienas jų gindamasis panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Dėl ko sulaikytasis vėl atsidūrė tarnybiniame automobilyje, iš kurio jau teko ištraukti panaudojus jėgą ir paguldyti agresyvų vyrą ant grindinio. Šis ir toliau muistėsi, spardėsi kojomis, bandė pasiekti pareigūnus.
Esą, kai sulaikytasis buvo ant žemės, priėjusi pareigūnė jį apspardė, o tai laikytina pertekliniais bei sulaikytojo orumą žeminančiais veiksmais; taip pat neva spirta jam į galvą.
Pareigūnė su tokiu įvykių vertinimu nesutiko kaip neatitinkančiu tikrovės. Ji paaiškino, kad atėjusi patikrinti, ar kolegoms nereikia pagalbos su neadekvačiu sulaikytuoju, pamatė, kad patrulė pavojingai pasilenkė virš besipriešinančio sulaikytojo kojų. Dėl to pareigūnė suskubo patraukti ją į šalį, kad nenukentėtų, ir savo koja primynė paguldyto sulaikytojo koją.
Tai – policijos taktika suvaldyti situaciją ir išvengti pareigūnų sveikatos sutrikdymo. Pareigūnė elgėsi pagal įstatymą, o fizinę prievartą panaudojo minimaliai, tik tiek, kiek buvo būtina suvaldyti įsiaudrinusį asmenį ir šis incidentas pasibaigtų saugiai. Tikslo pažeminti sulaikytojo orumą ar jį sužeisti pareigūnė neturėjo, tad ir skirta nuobauda nepagrįsta.
Su tuo sutiko ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga, tad, atstovaudama savo narei, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kur nesutiko su Vilniaus AVPK pozicija ir palaikė pareiškėjos skundą. Juolab, kad Vilniaus AVPK praleido terminą nuobaudai skirti. Kadangi pagal teisės aktus sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, atsakovas pažeidė terminą, o jis negali būti pratęstas ar atnaujintas. Tokiu būdu padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, dėl ko įsakymas, kuriuo skirta nuobauda, neteisėtas.
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos argumentai įtikino ir Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Vilniaus AVPK įsakymą.
Teismas konstatavo, kad pareigūnė „neteisėtų veiksmų neatliko, fizinės prievartos prieš sulaikytąjį nenaudojo, todėl ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip pertekliniai, neproporcingi situacijai ir nebūtini; pareiškėja šiuo atveju neatliko jokių sulaikytojo garbę ir orumą žeminančių veiksmų“.
Tiesa, atsakovas su sprendimu nesutiko ir apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Esą teismas nepakankamai įvertino vaizdo įrašo reikšmę.
Vis tik antroji instancija palaikė ankstesnį teismo sprendimą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmetė. Sprendimas liko nepakeistas.
„Policijos pareigūnų darbe neišvengiamai pasitaiko sudėtingų situacijų. Tai nestebina. Vis tik kartais visiškai pagrįsti pareigūnų veiksmai gali būti neteisingai interpretuojami ir taip pakenkta jų tarnybinei reputacijai. Dėl to džiugu, kad mūsų nariai žino, jog, atsidūrus tokioje padėtyje, jie visada gali kreiptis į mus pagalbos“, – apibendrina narei atstovavusi teisininkė Neringa Adomaitienė.