Po užpuolimo Hayley Clayton praleido naktį ligoninėje, o didelei žaizdai susiūti prireikė dešimties siūlių. Praėjus trims savaitėms nuo užpuolimo policija pranešė suradusi kaltininkę, tačiau pareiškė neketinanti persekioti jos baudžiamąja tvarka, nes „tai bus mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“.
H. Clayton buvo pranešta, kad ji galėtų gauti 100 svarų kompensaciją ir sulaukti užpuolikės atsiprašymo arba policijos pareigūnai lietuvę gali įspėti.
32 metų moteriai, auginančiai dukrą, abu pasiūlymai buvo nepriimtini, todėl ji primygtinai reikalavo iškelti užpuolikei bylą.
„Neatrodo, kad jie būtų supratę, jog esmė ne piniguose, mes tiesiog norėjome teisingumo, - aiškina moteris. - Pasakiau jiems, kad noriu, jog ta baili moteris būtų nubausta ir pasimokytų iš savo klaidos, kad daugiau nieko nesužalotų“.
Po viso to H. Clayton pasiūlyta pinigų suma buvo padidinta iki 150 svarų (apie 600 litų).
Skyriaus vadove dirbanti britė ir jos 39 metų sutuoktinis Markas dar kartą atsisakė imti pinigus, todėl ją užpuolusi lietuvė sulaukė įspėjimo.
„Mūsų netenkino nei vienas iš mums pateiktų pasiūlymų, bet nusprendėme, kad verčiau jau ji tegul bus įspėta ir tai bent jau reikš, kad ji turės kriminalinę praeitį“, - sakė ji.
H. Clayton buvo užpulta Spoldinge, Linkolnšyro grafystėje patį pirmą vakarą, kai po dukters gimimo pirmą kartą nusprendė su vyru išeiti pasilinksminti.
Ji pasakoja: „Paskutinis dalykas, kurį prisimenu – nusprendžiau, kad jau metas namo ir įsikibusi Markui į ranką ėjau link taksi. Toliau atsibudau Piterboro ligoninėje. Įvykį matę mano kolegos iš darbo pasakojo, kad ji pribėgo prie manęs ir smogė į kairę galvos pusę, o paskui su savo draugu pabėgo. Mano vyras vijosi ją, tačiau jie paspruko. Laimei, aplinkui buvo žmonės, jie pamatė tai ir iškvietė greitąją“.
Nukentėjusioji pridūrė: „Atrodė, kad mes gainiojamės policiją, bet ne jie siekia su mumis susisiekti. Praradau pasitikėjimą įstatymais. Aš ir mano vyras dirbame nuo šešiolikos metų ir visą laiką mokėjome mokesčius. Jeigu mūsų pinigai negali būti tam skirti – tai kam konkrečiai mes mokame?“.
Peteris Cuthbertsonas iš Nusikaltimų prevencijos centro pasmerkė tokį policijos elgesį.
„Deja, tačiau įspėjimai už labai sunkius nusikaltimus yra pernelyg dažnas reiškinys, - apgailestauja jis. - Pernai metais 7243 nusikaltėliai, anksčiau teisti daugiau nei dešimt kartų, už sunkius pažeidimus sulaukė tik įspėjimo. Didžiausia problema slypi tame, jog dauguma policininkų netiki, kad sunkūs ir nuolat nusikalstantys asmenys gaus deramą kalėjimo bausmę, jei atsidurs teisme. Policija neįžvelgia prasmės pildyti visus tuos reikiamus dokumentus, jeigu žudikai išeina iš teismo salės juokdamiesi gavę vien tik baudą ar viešųjų darbų“.
Tuo tarpu Linkolnšyro policijos atstovai gynė sprendimą nepradėti baudžiamojo persekiojimo prieš lietuvę. Inspektorius Jimas Tyneris aiškino: „Įspėjamai skirti taikyti greitą, paprastą ir veiksmingą teisingumą ir taip pat turi atgrasantį poveikį pirmą kartą nusikaltusiems asmenims. Įspėjimai veiksmingai naudojami siekiant sutaupyti laiko, kurį mano pareigūnai skiria kitiems nusikaltimams“.
Tačiau Teisingumo ministerija atstovas spaudai sakė: „Mes imamės griežtų priemonių prieš paprastų įspėjimų naudojimą ir inicijuojame patikrinimą, kaip jie taikomi. Jų naudojimas gali būti nenuoseklus, painus bei keliantis nepasitikėjimą ir visuomenei, ir aukoms“.
Po užpuolimo savaitę dirbti negalėjusiai H. Clayton šį nemalonų įvykį visą gyvenimą primins likę randai.