Prokuroras prašė vyrą įkalinti 10 metų, tačiau nuosprendžio tikino neskųsiantis.
Jį skųs A. Dimbinskas, kuris yra įsitikinęs, jog žmogaus nenužudė – tai esą buvo tik tragiškai pasibaigusi savigyna.
„Gyniau moterį, gyniau save ir štai toks finalas. Svarbiausia, jog likau gyvas. Jei teismas man skirs 10 metų nelaisvės, tada drąsiai sakysiu, kad Lietuvoje nėra teisingumo“, – prieš nuosprendžio paskelbimą kalbėjo A. Dimbinskas.
Mirtimi pasibaigęs konfliktas Skuodo rajone, Ylakių miestelyje, įvyko pernai spalį.
A. Dimbinskas ir miestelio gyventojas Melachijus Kavalenka esą buvo draugai. Tačiau jų draugystė pašlijo, kai vieną dieną pas A. Dimbinską atbėgo M. Kavalenkos sugyventinė Simona. Ji esą tikino, kad Melachijus ją muša, grasina nužudyti.
„Aš ėmiausi Simoną globoti, jokios meilės tikrai nebuvo. Ji – ne mano skonio moteris. Geria, rūko, o aš pats nei geriu, nei rūkau. Aš buvau toks globėjas, viduramžių riteris, todėl ją ir priglobiau. Žinojau, kad mano namai – mano tvirtovė, kad jis čia nedrįs siautėti, jį suvaldysiu ir Simonos daugiau niekas neskriaus“, – dėstė A. Dimbinskas.
M. Kovalenka esą labai supyko, kad jo draugas savo namuose apgyvendino Simoną. Jis miestelyje A. Dimbinską viešai vadino gaidžiu.
Lemtingas konfliktas įvyko pernai spalio 15 dieną.
„Iš ryto Melachijų sutikau prie parduotuvės, jis mane užpuolė. Tačiau aš įėjau į parduotuvę, o iš jos patraukiau namo. Pusiaukelėje yra toks parkas, kur Simona grėbė lapus – dirbo viešuosius darbus. Pamačiau, kaip Melachijus prie jos prisivarė dviratį, o prie jo buvo pririštas pagalys. Man iškart susišvietė, kad jis ims moterį lupti. Todėl priėjau artyn, jis užsimojo tuo pagaliu, trenkė man per galvą. Pagalį iš jo atėmiau, jį paguldžiau ant žemės. Tačiau supratau, kad jis tuoj išsivaduos, todėl pirmas pagriebiau pagalį ir tris kartus trenkiau jam per galvą. Metro ilgio ir 10 cm skersmens pagalys lūžo. Gal nuo mano jėgos, o gal papuvęs buvo“, – konfliktą labai aiškiai prisiminė A. Dimbinskas.
Ir nors jis bandė įrodyti, kad jo veiksmai buvo tik savigyna, teismas konstatavo, kad A. Dimbinskas žmogų nužudė tyčia. Jis pakėlė pagalį ir tris kartus trenkė gulinčiam M. Kovalenkai į galvą. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kur tą pačią dieną nuo patirtų sužalojimų mirė.
Konflikto metu A. Dimbinskas buvo blaivus, o M. Kovalenkai nustatytas sunkus girtumas.
Teismas konstatavo, jog A. Dimbinsko veiksmai niekaip negali būti traktuojami kaip būtinoji gintis. Tačiau nustatė vyro kaltę lengvinančią aplinkybę – tai, jog nusikaltimas nebuvo planuotas, be to, M. Kovalenka kaltinamąjį viešai įžeidinėjo ir provokavo.
Todėl A. Dimbinskui ir skirta beveik minimali bausmė už tokį nusikaltimą – 8 metai pataisos namuose. Už tyčinį nužudymą gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų.
Visą laiką, kol vyko tyrimas ir bylos nagrinėjimas, A. Dimbinskas buvo laisvėje. Jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kai teismas paskelbė, jog A. Dimbinskas siunčiamas už grotų, nurodyta jį suimti teismo salėje, nes jis esą gali slėptis nuo bausmės. Ir nors vyras nesitikėjo tokios bausmės, jis buvo pasirengęs keliauti už grotų – į teismą atsinešė krepšį su daiktais.
„Gavau aštuonis metus. Viskas, Vacy“, – teisėjui paskelbus nutartį, susijaudinęs vyras puolė kažkam skambinti.
Jis tvirtino, kad nutartį tikrai skųs, nes žmogaus nenužudė tyčia, o tik gynėsi.
Simona, dėl kurios susikibo vyrai, ir vienas jų atsidūrė kapinėse, o kitas – pataisos namuose, šiuo metu gyvena Mažeikių nakvynės namuose. Ji turi dukrą, kuri yra vienuolė.
Suaugusią dukrą turi ir A. Dimbinskas. Ji teisme palaikė savo tėvą.