Prisiėmė kaltę
25 metų K. Stėgvilas teigė, kad iki suėmimo gyveno ir dirbo užsienyje. Iki šiol jis nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį.
20-etis T. Šalnaitis jau spėjo dukart stoti prieš teismą. Vyras žinomas ne tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnams. Lenkijoje jam teko stoti prieš teismą už vagystę, o Lietuvoje už tai, kad nesėkmingai spruko nuo pareigūnų.
T. Šalnaitis savo kaltę pripažįsta visiškai. Tuo tarpu K. Stėgvilas teigia, kad jo veiksmai nelėmė aukos mirties.
Egzekucija
Sunkus nusikaltimas užfiksuotas 2013 metų paskutinę spalio dieną Veliuonos miestelyje.
Vyrams pareikšti sunkūs kaltinimai – jie kaltinami, kad asmeninio konflikto metu kankindami ir itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį. Nužudytas jaunas vyras buvo žiauriai mušamas, tyrėjai suskaičiavo daugybę smūgių rankomis, kojomis, egzekutoriai mušė net kėde, žiauriai daužė nė nesirinkdami kur.
Ketvirtadienį parodymus davė vienas iš kaltinamųjų K. Stėgvilas. Teismo salėje sėdintys nužudytojo vaikino tėvai turėjo išklausyti smulkaus pasakojimo, kaip buvo žudomas jų sūnus.
Klusniai vykdė nepilnamečio draugo nurodymus
K. Stėgvilas teisme pasakojo, kad jis nusikaltime dalyvavo minimaliai. Vyras teigė, esą beveik visus smurto bei nužudymo veiksmus atliko T. Šalnaitis.
Tą dieną trys vyrai buvo Veliuonoje, T. Šalnaičio senelio namuose. Nužudytasis ir T. Šalnaitis buvo viename kambaryje, o K. Stėgvilas kitame. Vyras pasakojo išgirdęs, kad iš kito kambario sklinda triukšmas. Atėjęs pamatė, kad T. Šalnatis, užgulęs ir keliu prispaudęs auką, smūgiuoja į galvą ir daužo, kur tik pasiekia.
K. Stėgvilas pasakojo, kad kai paklausė: „Kas čia vyksta?“, sulaukė pikto atsakymo: „Nesikišk“. Pasak vyro, tą dieną jie nebuvo vartoję alkoholio, tačiau gėrė nužudymo išvakarėse.
Ikiteisminės apklausos metu, K. Stėgvilas teigė, kad T. Šalnaitis ir nužudytasis konfliktavo neretai. T. Šalnaitį erzino, kad nužudytasis jo namuose savivaliavo: valgydavo, gerdavo, eidavo miegoti, kada panorėjęs.
K. Stėgvilas pasakojo, kad bijojo tuo metu dar nepilnamečio T. Šalnaičio ir klusniai vykdė visus draugo prašymus, nors pats buvo ketveriais metais vyresnis. K. Stėgvilas pasakojo, kad paprašytas laikė užpultojo rankas. Padėjo, kaip aukai būtų užrišta burna, surištos rankos ir kojos, o paskui tik stebėjęs, kaip draugas atlieka egzekuciją.
„Jis (T. Šalnaitis - DELFI past.) jį mušė rankomis ir kojomis į visas kūno vietas. Paskui pasakė, kad ir aš prisidėčiau, liepė mušti ir man, ir aš jam trenkiau po tris smūgius kumščiais į veidą ir kojomis į šonus, tik tiek“, - teisme pasakojo K. Stėgvilas.
Nužudę auką įmetė į Nemuną
Pasak vyro, T. Šalnaitis buvo labai įsijautęs, čiupo kėdę ir daužė auką tol, kol kėdė visiškai subyrėjo. O tada griebė kėdės kojos dalį, kuri buvo aštri, ir smeigė kelis kartus į krūtinę. K. Stėgvilas teisme teigė, kad tiesiog stebėjo egzekuciją ir nieko negalėjo padaryti, jis buvo šoke.
T. Šalnaitis rankomis sukiojo nekentėjusiojo galvą į dešinę ir kairę pusę, bandė ją nusukti. Kai pamatė, kad auka kruvina ir nebejuda, K. Stėgvilas suprato, kad vyras yra nužudytas.
Tuomet K. Stėgvilas padėjo nešti lavoną prie Nemuno, kur nužudytasis buvo išmestas. Grįžę vyrai sudegino visus kruvinus rūbus bei daiktus, tvarkė namą, siekdami nuslėpti nusikaltimą.
K. Stėgvilas teigė, kad nenorėjo nei mušti nukentėjusiojo, nei skandinti ar slėpti, tačiau buvo išsigandęs ir tiesiog vykdė tai, kas jam buvo liepiama. K. Stėgvilas teisme ne kartą minėjo, kad T. Šalnaitis buvo fiziškai stipresnis, todėl jis bijojo T. Šalnaičio ir vykdė visus jo nurodymus.
„Jis man sakė, kad aš irgi prisidėjau prie žudymo. Reikia tylėti ir mes apie tai daugiau nekalbėjome“, - sakė K. Stėgvilas.
K. Stėgvilas nepripažįsta žudęs, pasak vyro, jo smūgiai nebuvo mirties priežastimi.
Po įvykio K. Stėgvilas apie nusikaltimą papasakojo savo pažįstamai ir po kelių dienų išvyko į užsienį. Vyras teigia, kad užsienyje buvo gerai įsitvirtinęs. Apie nusikaltimą daugiau niekam nepasakojo, nes bijojo atsakomybės ir prarasti turėtą neblogą gyvenimą.
Tėvai išgyveno dvigubą siaubą
Nužudytojo tėvai teismo salėje nesulaikė ašarų.
„Geriau mus būtų nužudę, nes mes ir taip jaučiamės nužudyti“, – sakė nukankinto jauno vyro motina.
Nužudytojo tėvai DELFI pasakojo, kad 2013-ųjų spalio 20 dieną sūnus jiems pasakė, kad kelioms dienoms išvyks iš namų. Uteniškiai tėvai, nesulaukę jokių žinių ir nujausdami negerą, po 5 dienų pradėjo jo ieškoti, kreipėsi į Utenos policiją, tačiau kas nutiko jų sūnui, sužinojo tik po beveik pusantrų metų.
„Policija turėjo dirbti savo darbą. Pažiūrėkite, kaip dabar Ievos Strazdauskaitės buvo ieškoma? Mes paskelbėme paiešką spalio 25 dieną, tik spalio 31 jis buvo nužudytas. Kaip buvo galima jo nerasti?“ – teisėsaugos darbu piktinosi tėvai.
Pasak tėvų, nužudytojo kūnas buvo rastas 2014 kovo mėnesį Jurbarko rajone prie Smalininkų, buvo duotos užklausos dėl rasto kūno. Tačiau Utenos policija nereagavo. Kūnas buvo palaidotas kaip neatpažintas. Ir tik 2015 metais vasario mėnesį tėvų iniciatyva atliktas DNR tyrimas išaiškino, kad kad jų sūnus jau rastas ir palaidotas prieš 11 mėnesių.
Tėvai kūną perlaidojo 2015 metų balandžio mėnesį.