„Vašingtonas neateis į pagalbą: kodėl neverta laukti NATO ir Rusijos konflikto“, – taip pavadintą propagandinio Kremliaus portalo „Baltnews“ straipsnį pastarosiomis dienomis platina Rusijos valdžios politiką palaikantys veikėjai socialiniuose tinkluose.
Po kelių bandymų skleisti melagingas naujienas apie JAV šarvuočių avarijoje netoli Prienų praėjusią savaitę žuvusį berniuką, Kremliaus propagandos ruporai griebėsi naujos taktikos. Mėgaudamiesi naujienomis apie kelias NATO kariškių Lietuvoje patirtas avarijas, melagingas naujienas platinantys tinklapiai priminė daugiau istorijų apie tariamus Aljanso nusikaltimus.
Pavyzdžiui Rusijos naujienų tinklapis „RIA Novosti“ straipsnyje „Girtas šlapinosi ant vitrinos: kaip NATO kariai chuliganiškai elgiasi Pribaltikoje“ priminė visas įmanomas kelerių pastarųjų metų istorijas, kuriose užfiksuoti incidentai, susiję su į Baltijos šalyse rengiamas pratybas atvykusiais NATO kariais. Straipsnio autoriaus teigimu, NATO karinė technika baugina vietos gyventojus, kelia jiems pavojų ir trukdo įprastą ritmą.
Naudojasi tarptautiniu kontekstu
Vis dėlto tarptautinis vidinio Vakarų lyderių konflikto kontekstas, regis, suteikė progą kalbėti apie kiek primirštą, tačiau rusiškuose propagandiniuose ruporuose, regis, nemarią temą: Baltijos šalių niekas negali ir nesiruošia ginti, jei čia bandytų veržtis Rusija.
Kremliaus išlaikomame propagandiniame tinklapyje „Baltnews“ dar birželio 14-ąją – Lietuvoje minimą didžiųjų trėmimų, Gedulo ir vilties dieną pasirodė autoriaus nepasirašytas straipsnis, kurio kontekstas sutampa su pastarųjų savaičių sukrėtimais tarptautinėje erdvėje.
Praėjusią savaitę kone viešai su Europos šalių ir Kanados lyderiais G7 susitikime apsižodžiavęs JAV prezidentas išvyko į Singapūrą, kur, regis, gerokai draugiškiau bendravo su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong unu.
Pastarajam viešai užsiminęs apie galimą JAV karių išvedimą iš Pietų Korėjos D. Trumpas pasėjo nemažai nerimo dėl JAV įsipareigojimų sąjungininkams. Juo labiau, kad įsisiūbuojantis prekybos karas su Europa ir Kanada tik gilina prarają tarp Vašingtono ir tradicinių jo sąjungininkų Kanadoje bei Europoje.
Vis dėlto, nepaisant slogių nuotaikų viešumoje, būtent naujosios JAV administracijos sprendimai stiprinti Europos šalių, pirmiausiai Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybą bei savus, amerikiečių karinius pajėgumus Europoje taip pat neliko nepastebėti.
NATO nesugebės apginti
Amerikiečiai pastarąsias savaites dalyvauja arba organizuoja net kelias dideles karines pratybas, kurioms skiria savo pajėgumus: Lenkijoje ir Baltijos šalyse treniravosi JAV specialiųjų pajėgų kariai, o šią savaitę vyksta intensyvios šių šalių gynimo pratybos „Kardo kirtis“, kuriose dalyvauja per 7 tūkst. amerikiečių. Tačiau tokie ženklai, anot „Baltnews“ pašnekovų, esą nieko nereiškia.
Straipsnyje cituotas Jungtinėje Karalystėje esančio Karališkojo koledžo ekspertas Oferas Fridmanas Latvijos radijui tikino, kad Rusijos konvencinio puolimo prieš Baltijos šalis atveju NATO nesugebės atsispirti rusų agresijai, o JAV nerizikuos kariauti su Rusija, nes viskas esą gali baigtis vieninteliu scenarijumi: strateginiu branduoliniu apsikeitimu.
Tokia dar sovietmečiu Kremliuje puoselėta ir pastaraisiais metais vėl išpopuliarėjusi teorija, kad tėra du keliai: arba JAV negina savo sąjungininkių, arba rizikuoja branduoliu karu eliminuoja daugybę kitų variantų: pavyzdžiui, atgrasymo poveikį, sąjungininkų konvencinių ir specialiųjų pajėgų vaidmenį, NATO aviacijos galimybes, pačių Baltijos šalių gebėjimus priešintis, o kartu pervertina Rusijos galimybes žaibiškai, nepastebėtai ir be atsako užimti Baltijos šalis.
Pats O. Fridmanas jau ne vienerius metus kritiškai pasisako apie hibridinio karo terminologiją, be to, jis taip pat abejoja, kad Rusija galėtų ryžtis agresijai prieš NATO.
„Rusijos grėsmė naudojama politiniame NATO ir ES diskurse siekiant pritraukti pinigų. Jei Rusija staiga sumanys konvenciniais būdais veržtis į tas šalis, tai tos keturios brigados (iš tikrųjų batalionai. – Red.), kurios buvo permestos prie Rytinių NATO sienų, Rusijos armijos nesustabdys“, – tikino ekspertas.
Rusijoje ir taip dažnai besisvečiuojantis ekspertas 2014 metais, Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą metu priėmė Maskvos valstybinio universiteto kvietimą bendradarbiauti mokslinėje srityje.
Vis dėlto tokios O. Fridmano teorijos apie NATO bejėgiškumą tėra tik pagrindines „Baltnews“ straipsnio mintis pabrėžiantys akcentai. Straipsnyje cituojamas lietuviams labiau pažįstamas Kremliaus propagandinio portalo rubaltic.ru vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda.
Baltijos šalys pačios nori karo?
„Atviras konfliktas Baltijos šalyse – mažai tikėtinas, nes Vašingtonas naudoja šį regioną siekiant prastumti savus interesus ES ir neaštrins santykių su Maskva“, – tikino S. Rekeda, ignoruodamas faktus, kad būtent JAV pirmoji dar 2014-dislokavo savo karius Baltijos šalyse, iki šiol stiprina savo pajėgas regione ir toliau, nepaisant visų kalbų apie tariamus D. Trumpo ryšius su Kremliumi, stiprina sankcijas Rusijai bei realiomis karinėmis priemonėmis remia Ukrainą.
„Daugiausiai, kas gali atsitikti – tai pavienės provokacijos“, – tikino S. Rekeda. Būtent nuo pavienių provokacijų Rytų Ukrainoje ir prasidėjo kruvinas karas Donbase, kuris, nepaisant paskelbtų paliaubų, realiai tęsiasi iki šiol.
Anot S. Rekedos, Baltijos šalys esą pačios siekia konflikto eskalacijos. O kad tokie Kremliaus liniją kartojantys teiginiai, jog nedidelės, gerais, pagarba paremtais kaimyniniais santykiais su didesne ir galingesne šalimi suinteresuotos Baltijos šalys nori karo neskambėtų pernelyg absurdiškai, išmetama ir kita tradicinė korta: Baltijos šalys esą yra JAV išlaikytinės, todėl jas tradiciškai „savo politiniams interesams išnaudojantis Vašingtonas nesiims rimtų žingsnių“.
„Pavyzdžiui, Baltijos šalių gynyba nuo Rusijos grėsmės netaps priežastimi JAV patirti branduolinį smūgį“, – rašė S. Rekeda.
Viena vertus tokie labiau būrimą iš tirščių, nei prognozę primenantys teiginiai apie įslaptintus JAV ketinimus dėl branduolinių ginklų panaudojimo nėra argumentuoti. Juo labiau, kad JAV turi dešimtis konvencinio konflikto scenarijų, kurių metu nenaudojami masinio naikinimo ginklai.
Antra vertus, šiemet atnaujinta JAV branduolinė strategija ir NATO branduolinio atgrasymo politika yra labai aiškios: į bet kokį branduolinio ginklo panaudojimą prieš NATO nares sąjungininkai atsako adekvačia jėga. Tuo paremta ne tik pati atgrasymo politika, bet ir modernizuojamos pajėgos, siekiant turėti realius pajėgumus.
„Vis dėlto, vieningo supratimo apie šiuos dalykus Baltijos šalių parlamentuose nėra“, – pažymėjo S. Rekeda, nors parlamentinės demokratijos šalyse, o ne valdomos demokratijos, tokios, kaip Rusija, retai būna vieningas parlamentinis pritarimas ar juo labiau supratimas.
„Kai kas iš politikų, greičiausiai, įsitikinę, kad jie yra itin svarbūs JAV sąjungininkai, dėl kurių Vašingtonas ryšis rimtiems kariniams veiksmams, konflikto prieš Rusiją eskalacijai“, – šaipėsi analitikas, nors tiek JAV veiksmai regione kaip tik rodo, kad Vašingtonas būtent ir ruošiasi įvairiems scenarijams.
Tačiau, anot S. Rekedos, „neadekvati Baltijos šalių reakcija į Rusijos politiką“ esą rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Baltijos šalyse neva niekas nepasikeitė – apie karinę Rusijos grėsmę lietuviai, latviai ir estai esą „kalbėjo visada“, o „rusiškomis investicijomis niekada nesidžiaugė“.
Tokie teiginiai, turint omeny, kad vien Lietuvos politikoje per minėtą laikotarpį valdžioje buvo ir Rusijai ir rusiškam verslui draugiškų politikų, o lūžis įvyko po Kremliaus agresijos prieš Gruziją (2008 m.) ir Ukrainą (2014 m.), švelniai kalbant, neatitinka tikrovės. Tačiau autoriaus teigimu, dėl visko kalti esą yra Baltijos šalių politikai – „Tie žmonės, kurie turi siaurą mąstymą, negeba strategiškai planuoti“.
„Todėl politinėje Baltijos šalių erdvėje negalvojama apie tai, ar JAV išties juos gins. Yra trumpalaikis uždavinys: reikia kaitinti atmosferą. O kas bus vėliau, daugiau, nei tikėtina – politikai apsiskaičiuos“, – tikino S. Rekeda.
Lietuvą analizuoja lietuvakalbiai rusai
„Jis nuo senų laikų žinomas kaip lietuviškoms temoms vienas imliausių analitikų. Jis ir supranta letuvių kalbą, ir šneka lietuviškai. Sakyčiau, jis yra Kaliningrade įkurto rubaltic.ru smegenys.
Be to, jis yra politinius posovietinės erdvės procesus analizuojančios Informacinio-analitinio centro prie Maskvos valstybinio universiteto direktorius“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, daugiau nei dešimtmetį nagrinėjantis informacinius karus.
S. Rekeda taip pat tiesiogiai siejamas su Kremliumi, mat yra ir „Rusijos užsienio reikalų tarybos“ ekspertas. Ši formaliai nevyriausybinė organizacija yra finansuojama tiesiogiai iš Rusijos prezidento administracijos, o jos vadovas yra buvęs saugumietis ir Užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas.
„Tokia linija tik iliustruoja, ką jie ir daro savo tame centre: visa ta tema – ne tik rusų kalba, bet ir lietuviškai yra rimtai sekama, analizuojama, o jei kas laisvu liežuviu numeta kokį komentarą, jie kaupia tokius pasisakymus į savo bylas ir panaudoja. Toks jų darbas“, – teigė N. Maliukevičius.