Dar kovo pabaigoje Sankt Peterburge įsikūrusiame humanitariniame profsąjungų universitete vyko kasmetinis, paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikinimo sulaukęs renginys: tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Socialiniai darbo konfliktai Rusijoje ir pasaulyje“.
Ir nors dar prieš kelerius metus Lietuvoje jau buvo kilę neigiamų vertinimų dėl Lietuvos profesinių sąjungų narių vizitų į Rusijos profsąjungų organizuojamus renginius, nuo tokių kelionių lietuviai vis dar negali susilaikyti. Vienas tokių – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
Kas ir kodėl organizavo kelionę?
Jis neslėpė dalyvavęs renginyje Sankt Peterburge, tiesa, tikino, kad ten važiavęs Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) kvietimu. A. Černiauskas tikino vykęs kaip ekspertas, o visas kelionės išlaidas esą padengė Ženevoje, Šveicarijoje įsikūrusi TDO, kuri ir organizavo renginį.
Tiesa, konferencijos puslapyje nurodoma, kad TDO tik padėjo organizuoti renginį, o pagrindiniu organizatoriumi nurodoma Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija (RNPSF), vadinama viena Kremliaus režimo ramsčių.
Pavyzdžiui, konferencijoje dalyvavęs ir kalbą sakęs RNPSF pirmininkas Michailas Šmakovas yra dažnas Rusijos prezidento svečias Kremliuje. Pati organizacija rinkimuose remia V. Putino įkurtą partiją „Vieningoji Rusija“, pasirašiusi su ja paramos susitarimą, ir „Vieningosios Rusijos“ dukterinę partiją „Darbo sąjungą“.
2015-ųjų vasarį RNPSF, siekdama paremti Rusijos agresiją Ukrainoje, Maskvoje organizavo vadinamąjį Antimaidaną – eitynes „Metai Maidanui: nepamiršime ir neatleisime“, nukreiptas prieš Ukrainoje vykusios revoliucijos metines. Kolonos pradžioje ėjo tas pats M. Šmakovas.
Nepaisant tokių politinių paramos agresijai prieš Ukrainą pareiškimų, tais pačiais metas pats A. Černiauskas priėmė RNPSF kvietimą dalyvauti IX suvažiavime Sočyje. Tąsyk kolegą griežtai pasmerkė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Seimo narys, buvęs LPSK vadovas Algirdas Sysas.
„Bendravimas reikalingas, bet yra kiti formatai, kitų Europos šalių suvažiavimai (...). Jei jau reikia bendrauti ir su ne pačia diplomatiškiausia valstybe, jos profesinių sąjungų atstovais, tai galima padaryti ir neutralioje zonoje“, – tuomet BNS sakė A. Sysas.
Tačiau nepraėjus ir metams į kitą RNPSF renginį vėl vyko į Rusija. Maskvoje esančioje Darbo ir socialinių santykių akademijoje į mokymus „Profesinės sąjungos pilietinėje visuomenėje“ vyko penki Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, o vieno jų kelionę apmokėjo Utenos rajono savivaldybė.
A. Černiauskas tuomet gynė tokį vizitą, argumentuodamas, kad Rusijos profesinės sąjungos priklauso tarptautinėms profesinių sąjungų organizacijoms, su jomis bendradarbiavimas nėra nutrauktas, be to – „profsąjunginis bendradarbiavimas yra aukščiau už politiką“. Tokiais pačiais žodžiais savo dalyvavimą A. Černiauskas argumentavo ir šį kartą.
„Mes manome, kad profsąjunginė veikla yra aukščiau politinės veiklos, mūsų politika nedomina, Rusija yra pasaulinės profesinių sąjungų konfederacijos narė, tad ten problemos nėra“, – DELFI tikino A. Černiauskas, o primintas apie kritikų išsakomus argumentus, kad Rusijoje nei verslas, nei sportas, nei menas ir juo labiau profesinių sąjungų veikla neatsiejama nuo politikos, ėmė nervintis.
„Man keista, kai jūs norite iš to padaryti politiką. Iš bet ko galima padaryti politiką. Rusijoje viskas susiję? Tai gal Lietuva turėtų iš viso nutraukti diplomatinius santykius su Rusija? Juk skraido Aerofloto lėktuvai, tai gal ir tai galima pavadinti politika? Pakartosiu: profesinių sąjungų veikla yra aukščiau politikos, nenorime, kad mus maišytų su politikais“, – sakė A. Černiauskas.
Tiesa, jis taip pat kelis kartus pabrėžė, jog pats važiavo ne Rusijos, o TDO kvietimu, o jei lietuviai sulaukia kvietimų iš Rusijos pusės, LPSK esą nerekomenduoja vykti.
„Jei anksčiau važinėdavome į proginius renginius, tai dabar nuo to susilaikome, nerekomenduojame nevykti, nes vis tiek... politinė įtaka, politinė konfrontacija.
Pats paminėjote, kad yra geopolitinė situacija, tam tikra priešprieša, kai kurie mūsų žmonės jaučiasi nesaugiai važiuodami į Rusiją, tad viena mūsų rekomendacijų ta, kad jei yra galimybė, tiesiog padėkoti už kvietimą ir nekvykti“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Melavo, kad važiavo ne vienas
Vis dėlto įdomu tai, jog kelis sykius paklaustas, ar konferencijoje buvo vienintelis atstovas iš Lietuvos, A. Černiauskas kažkodėl pabrėžė, kad buvo vienas.
Tačiau netgi renginio organizatorių nuotraukoje užfiksuota akimirka, kad šalia A. Černiausko sėdi dar viena atstovė iš Lietuvos – Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė. DELFI ji patvirtino, kad išties kartu su A. Černiausku dalyvavo konferencijoje, tačiau nesiryžo spėlioti, kodėl šį faktą LPSK vadovas mėgino nuslėpti.
„Negaliu pasakyti, kodėl jis sakė, kad vienas. Jūs jo paklauskit, už jį nekomentuosit. Gal jis turėjo omeny save, kaip ekspertą. Pati važiavau ten, bet tik kaip klausytoja, ne kaip ekspertė, buvo labai įdomus renginys. Man buvo naudinga“, – sakė L. Soščekienė. Paklausta, kas organizavo renginį, ji neslėpė jau žinanti A. Černiausko pokalbio su DELFI detales.
„Jums jau A. Černiauskas kalbėjo, kad organizavo TDO, mane taip pat pakvietė“, – nukirto L. Soščekienė. Ji taip pat ėmė painiai aiškinti, kaip vertina Lietuvos profesinių sąjungų atstovų keliones į Rusiją po to, kai dar prieš kelis metus tokios kelionės sulaukė kritikos.
- Tai vis dėlto, kaip vertinate kritikų argumentus, kad nereikia važinėti į Rusiją?
- Nenorėčiau komentuoti, juk sportininkai važiavo į Sočio olimpines žaidynes, profsąjungos yra profsąjungos. Rusiją reikia vertinti atsargiai, bet man buvo įdomu pasižiūrėti, o ir renginys nebuvo politikuotas.
Politika yra politika, o profsąjunginis judėjimas yra profsąjunginis judėjimas, turėtume tai atskirti. Mes į politiką tikrai nesiveliame. O klausimo, kad Rusijoje profesinių sąjungų veikla neatsiejama nuo politikos nenorėčiau komentuoti.
– Jūs sakėte, kad renginį organizavo TDO, tačiau konferencijos puslapyje nurodoma, jog organizatoriai – RNPSF, tai kaip ten vis dėlto yra?
– Žinokit, nežiūrėjau, net puslapio neskaičiau. Gal rusai patys nepraleido progos pasigirti?
– Gerai, o jeigu renginį būtų organizavę ir pakvietę ne TDO, o išties rusai, ar važiuotumėte?
– Šiuo atveju ne.
– Kodėl?
– Tiesiog dėl tos visos, kitos...rusai mūsų net nekviečia. Ar važiuotumėme, reikėtų pasižiūrėti. Įdomiai klausiate, kas būtų, jeigu būtų?
– Bet juk praeityje būdavo, kad kviečia ir važiuoja lietuviai...
– Anksčiau važiuodavo ir politikai, ir verslas, tai apie ką mes šnekam?
– Na aš kalbu apie 2015-2016 metus. Jau po Krymo įvykių ir po to dėl tokių kelionių daug triukšmo sukelta, todėl klausiu.
– Suprantat, man tai įdomu, kodėl tas triukšmas sukeltas. Kodėl? Turbūt todėl, kad profsąjungos trukdo ir reikia tą triukšmą kelti. Aš tikrai nediskutuosiu.
NSGK įvertino kritiškai
Tai, kad Lietuvos profsąjungų bendravimas su kolegomis Rusijoje nors ir nekelia tiesioginio pavojaus, bet kartu ir stebina, dar 2016 metais yra kalbėjęs tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tais metais susidomėjimas Lietuvos profesinių sąjungų ryšiais su Rusijos profsąjungomis kilo po to, kai tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius, per susitikimą su Seimo opozicinių frakcijomis kalbėdamas apie dalies mokytojų paskelbtą neterminuotą streiką, pareiškė, kad Lietuvos profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje.
„Kai kurioms profsąjungos yra tam tikra Rusijos įtaka“, – tuomet sakė A. Butkevičius, pabrėžęs, jog jis rėmėsi informacija, esą gauta iš Lietuvos specialiųjų tarnybų. Vėliau premjeras sakė neturėjęs galvoje būtent švietimo profsąjungų ir jų atsiprašė.
„Galbūt grėsmių tokių ir nėra, yra tik tam tikri rizikos veiksniai. Bet tai, kad mūsų profsąjungiečiai palaiko labai tamprius santykius su Rusijos pagrindine profsąjunga, kuri yra politinė organizacija, remiama valdžios, kelia tam tikrą nusistebėjimą. Važiuoti į tokią nedemokratinę šalį ir mokytis, kaip vystyti profsąjunginę veiklą, manyčiau, nelabai yra ko“, – tuomet sakė A.Paulauskas.
Dabartinis NSGK pirmininkas Vytautas Bakas taip pat neslėpė, jog jis kritiškai vertina tokias Lietuvos profesinių sąjungų atstovų keliones į Rusiją.
„Kontaktai su Rusijos skėtinėmis organizacijomis yra labai jautrus klausimas, nes jų santykis su Rusijos politiniu elitu pakankamai jautrus ir iš esmės tai yra vienas valdžios aptarnavimo instrumentų, tai būtina žinoti. Jei manęs klaustų, ar važiuoti į TDO renginį Sankt Peterburge, aš siūlyčiau kelti klausimus TDO viduje.
Pavyzdžiui, Luhanske ir Donecke dėl Rusijos agresijos nukentėjo dešimtys tūkstančių žmonių, sunaikintos gamyklos, ištisi kaimai – aš TDO tokius klausimus kelčiau, kad būtų įvertinta situacija Ukrainos okupuotose teritorijose ir pasekmės, kurias jaučia žmones“, – sakė V. Bakas.
Jis taip pat spekuliacija pavadino A. Černiausko pasakymą, kad profesinių sąjungų veikla neturi nieko bendro su politika.
„Aš nesutinku su ponu Černiausku, kad profsąjungos yra virš politikos. Juk politika yra dalyvavimas viešajame gyvenime, siekis paveikti, pakeisti. Profsąjungos gina žmones, o tai yra viešosios politikos dalis, tad jei jau kalbame apie žmonių gynimą ir esame nuoseklūs, tai mūsų atstovai turėjo iškelti tokius klausimus“, – sakė V. Bakas, pabrėžęs, kad pačios TDO nevertina neigiamai, be to, neturintis informacijos apie minėtą renginį Sankt Peterburge.
„Kalbant apie esmę, tai neturime tikslios informacijos, ką LPSK vadovas veikė tame renginyje. Manau, vykstant tokioms kelionėms, reikia skaidrumo, kad nekiltų jokių klausimų.
Ypač dabar, kai mūsų visuomeniniai ir politiniai procesai yra vienas taikinių, dėmesio ir poveikio objektų, tai profesinių sąjungų lyderiams reikėtų pasirūpinti, kad visuomenė žinotų, ką jie ten veikia“, – teigė NSGK pirmininkas, pats buvęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas. Išties, nei LPSK puslapyje, nei feisbuko paskyroje neužsimenama apie A. Černiausko kelionę į Rusiją.
Suklastojo protokolo įrašą?
Dar daugiau įtarimų A. Černiauskui pažėrė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė.
„Buvo tokia situacija: jis bandė suklastoti protokolą, kuriame užfiksuota, kad valdyba siuntė jį į renginį Sankt Peterburge, nors iš jo nesiuntė“, – teigė G. Gruzdienė.
Išties, pateiktame, tiesa, nepasirašytame protokole 8 numeriu pažymėtas klausimas „dėl TDO konferencijos Sankt Peterburge kovo 28 – 30 dienomis“. Pranešėju nurodomas A. Černiauskas.
Esą svarstyta ir bendru nutarimu nutarta „komandiruoti LPSK pirmininką į TDO konferenciją Sankt Peterburge. Tačiau apie tai G. Gruzdienė tikina nieko nežinojusi, mat šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir net nesvarstytas, o į protokolą įtrauktas tik vėliau. G. Gruzdienė tikino apie A. Černiausko komandiruotę sužinojusi atsitiktinai, mat jai pradėjo skambinėti žurnalistai.
„Pati klausiu: kur jis dingo? Kažkas nenormalaus. Kai mes pareikalavome garso įrašo, jis jau sako „atsiprašau, čia netyčia“ ir dar sako, kad jis tuo metu atostogavo.
Galiausiai atsiuntė pasirašytą protokolą ir tokio klausimo dėl Sankt Peterburgo jau nebuvo, nors prieš tai sužinojome, kad jį „siunčiame jį kaip ekspertą į konferenciją“. O dar kai sužinojom, kad jis ten Rusijoje yra su gerbiama teisėsaugos pareigūnų profsąjungos pirmininke, tai kilo daug klausimų.
Kodėl jį pakvietė slapta? Kodėl nėra įrašo? Kodėl kviečia tik jį? Kodėl sėdi toje kompanijoje, kurioje mums nėra ko būti. Jie kviečia iš Lietuvos, tai turi būti aišku, ką ir kodėl kviečia“, – piktinosi G. Gruzdienė. Ji tikino, kad kantrybės taurę A. Černiauskas esą perpildė užuominomis, kad pati nesirodo darbe, nors ji tikino pati atostogaujanti.
„Bendrai tokias keliones į Rusiją vertinu blogai, taip negalima daryti. Bet yra senų tarybinių laikų veikėjų, kuriems tai normalu, žinote, družba, bratstva (rus. draugystė, brolystė).
Mes šiame kontekste tokiai kelionei nebūtume pritarę, net jei išties organizuota TDO, būtų buvę dideli svarstymai. Patys žinote, kokios ten Rusijos profsąjungos, ką ten galima svarstyti“, – teigė G. Gruzdienė.