„Man visiškai nesvarbu, kam priklauso lėktuvai, kuriais gabenamos apsaugos priemonės. Šiandien svarbiausia, kad jos būtų čia, Lietuvoje, kuo skubiau“, – dar praėjusį savaitgalį savo paskyroje rašė premjeras Saulius Skvernelis.
Taip jis pakomentavo informaciją, kad iš Kinijos apsaugos priemonių siunta Lietuvos medikams – apie 3 mln. porų apsauginių pirštinių, 200 tūkst. respiratorių FFP2 ir apie 33 tūkst. apsauginių akinių buvo atgabenta prieštaringos reputacijos Rusijos oligarchui priklausančios bendrovės „Volga-Dnepr“ priklausančiais lėktuvais.
Tačiau tokių apsaugos priemonių Lietuva bent jau sulaukė. Tuo metu Estija prieš kelias savaites derėjosi su vietos verslininku, prieštaringai vertinamu Aare Tomsonu, kuris per tarpininkus Rusijoje pažadėjo pristatyti šimtus tūkstančių respiratorių ir apsaugos kostiumų.
Ir tai turėjo būti tik pirmoji partija iš milijono FFP2 ir FFP3 tipų respiratorių, kurie esą turėjo būti atgabenti iš sandėlio Sankt Peterburge. Ironiška, kad pirmoji partija turėjo atvykti balandžio 1-ąją, melagių dieną, tačiau taip ir nepasirodė. Talinui kilo pagrįstų abejonių, ar žadėtieji respiratoriai iš viso egzistuoja. Dabar Estijos verslininkui gali grėsti teismai, tačiau dar keisčiau, kad su Estijos sveikatos apsaugos ministerija nesusikalbėjęs verslininkas pirštu beda į kitas dvi Baltijos šalis: esą Lietuva ir Latvija be kalbų iš anksto sumokėjo ir gavo respiratorius, skirtus estams.
Tikino norėjęs padėti gimtinei
Dar kovo 18-ąją A. Tomsonas, prieštaringos reputacijos 46 metų verslininkas, bendrovės MTU Greenlife vadovas iš pietinės šalies dalies pasiūlė pagalbą Estijos vyriausybei. Jis prekiauja viskuo – nuo medienos iki šiukšlių maišų ir neslepia turėjęs problemų su savo verslu, tačiau tikina norėjęs padėti savo šaliai.
Tuo metu Estijoje buvo patvirtinti 258 koronaviruso atvejai (šiuo metu – 858) ir Estijos vyriausybė, kaip ir kitos Baltijos šalys desperatiškai ieškojo, kur gauti papildomų apsaugos priemonių medikams.
Tad A. Tomsono pasiūlymas atrodė viliojančiai: prisiekęs Biblija jis pasiūlė sandėrį: iš pažįstamų ir patikimų partnerių Rusijoje, su kuriais turėjo ryšių daugelį metų, jis galėjo gauti nemažą kiekį apsaugos priemonių – per 2 milijonus respiratorių FFP2, apie 200 tūkst. aukštesnės apsaugos klasės FFP3 bei 8 tūkst. apsauginių kostiumų. Jie esą įvežti iš Kinijos ir guli tranzitiniame muitinės sandėlyje Sankt Peterburge – tereikia sumokėti reikiama sumą ir krovinys pajuda.
Esą visas šis gėris dar prieš kylant koronaviruso krizei buvo siūlomas įvairiems pirkėjams, tačiau A. Tomsonas buvo pasiryžęs apsaugos priemones parduoti Estijai. Nebrangiai. Iš partnerių jis buvo pasiryžęs pirkti 1071430 respiratorių FFP2 už 150 tūkst. eurų, taigi, po 14 centų už vienetą, o parduoti Estijai – tik už šiek tiek daugiau.
„Pasiūlymas buvo didelis ir tenkino Estijos sveikatos apsaugos sektoriaus poreikius mažiausiai pusantro mėnesio. Be to, siunta buvo ne Kinijoje, o čia pat, pasienyje, Sankt Peterburge. Pristatymo laikas – 3-5 dienos mus labai tenkino“, – Estijos nacionaliniam transliuotojui sakė šalies Sveikatos apsaugos ministerijos Asmeninės apsaugos priemonių darbo grupės narys Andras Banyaszinas.
Įtarimai kilo dėl mokesčių
Niekam tuo metu neužkliuvo keistieji A. Tomsono partneriai Rusijoje – bendrovė „Sajva Talot“, kuri užsiima medinių karkasinių namų statyba ir išties turi sandėlių netoli Sankt Peterburgo.
Kaina taip pat nesikandžiojo: po 20 centų už FFP2 klasės respiratorių. 1 milijonas tokių respiratorių partija už 200 tūkst. eurų, anot A. Banyaszino atrodė geras sandėris.
„Dabar jau žiūrint atgal, aišku, tai turėjo sukelti tam tikrų klausimų, bet tuo įtemptu metu mes manėme, kad tai yra geras sandėris“, – pridūrė jis. A. Tomsonas taip pat esą buvo patenkintas kaina, kuri esą padengtų jo bendrovės išlaidas ir skolas.
Kovo 20-sios vakarą, penktadienį buvo paruošta sutartis – įprastai tokio dydžio viešas pirkimas truktų mėnesius, o dabar viskas buvo sutvarkyta per pusantros paros. Bet tada kilo pirmieji nesklandumai, mat A. Tomsonas per tarpininkus norėjo išankstinio mokėjimo. Per valandą buvo pateiktas pasiūlymas: 50 proc. sumos mokama iš anksto, likusi dalis – gavus prekes. Ir čia A. Tomsono bei Sveikatos ministerijos versijos išsiskiria.
Anot A. Banyaszino, tai tebuvo žodinis sutarimas – esą sutarta, kad bus pasirašyta sutartis, o A. Tomsonas, kaip Estijoje įprasta, išrašys elektroninę sąskaitą, tačiau reikalavimas sumokėti pusę sumos atsirado tik po to. Tačiau per savaitgalį Sveikatos ministerija, panorusi išplėsti pirkimo sąrašą susizgribo patikrinti A. Tomsono veiklą ir kreipėsi į mokesčių inspekciją. Paaiškėjo, kad Estijos valdininkai kiek paskubėjo – problemos su mokesčių mokėjimais, bankroto procedūros, kurių, prispaustas, jau neneigė ir pats A. Tomsonas, patikinęs, kad tai tai jau esą yra praeitis.
„Nesu švarus lapas, tačiau bet kas per pastaruosius 25 metus dirbęs šioje srityje, gali pasakyti, kad yra tekę įsivelti į įvairias, tarkime taip, netvarkingas veiklas ir pasitaiko įvairių trikdžių“, – pripažino jis Estijos nacionaliniam transliuotojui. Knaisiojantis po tokių „trikdžių“ istoriją Sveikatos apsaugos sistemos pareigūnams dingo apetitas sumokėti pusę sumos iš anksto. O tada sandėris esą nutrūko, mat, anot A. Tomsono, jo partneriai Rusijoje nusprendė nelaukti ir pardavė savo prekes kitiems.
Kas ir ką siūlė lietuviams?
Tie kiti, kaip cituoja A. Tomsoną Estijos nacionalinis transliuotojas buvo Latvija ir Lietuva. Tuo metu estiškas portalas „Delfi“, cituodamas A. Tomsoną, rašė, kad jo teigimu, respiratoriai buvo parduoti „tiesiogiai Lietuvos ligoninėms ir kitoms gydymo įstaigoms dar kovo 23-ąją“. Esą viskas įvyko be jokių problemų, su išankstiniu mokėjimu ir prekių pristatymu.
Dar daugiau, Latvijoje A. Tomsonas respiratorius pardavė per „Air Baltic“ dukterinę bendrovę, tačiau ši Latvijos žiniasklaidai paneigė turėjusi reikalų su A. Tomsono MTU „Greenlife“ ir pirko respiratorius iš Lenkijos. Sulaukęs „Delfi“ skambučio iš Lietuvos A. Tomsonas tikino, kad jo žodžiai Estijos žiniasklaidoje esą buvo iškraipyti.
„Visa tai melas, aš turiu įrodymus – juoda ant balto, kad esu teisus. O dėl tos bendrovės negaliu nieko komentuoti, tai ne mano bendrovė“, – apie partnerius Rusijoje – bendrovę „Sajva Talot“ kalbėjo A. Tomsonas. Estijos žiniasklaidai kilo įtarimų – kaip ši bendrovę galėjo tiekti respiratorius, jei dar prieš du metus ji buvo likviduota ir pašalinta iš komercinio registro?
„Pirmą kartą apie tai girdžiu. Dirbu šioje bendrovėje ir neturime jokių problemų, visiems pardavėme savo prekes, tik su estais neaišku kas ten atsitiko“, – Estijos nacionaliniam transliuotojui teigė „Sajva Talot“ komercijos direktoriumi prisistatęs asmuo, kuris nesutiko nurodyti savo vardo ir pavardės – esą nereikia problemų su teisėsauga. „Ivanu“ Estijos žurnalistų pristatytas asmuo ketvirtadienį atsiliepė ir Lietuvos „Delfi“ portalui, tačiau jau dėjosi nustebęs.
„Nežinau nieko apie Estijos atvejį, mes užsiimame karkasinių namų prekyba, kažką, tikriausiai painiojate“, – teigė tas pats asmuo ir baigė pokalbį. Estų žurnalistų teigimu, teisiškai „Sajva Talot“ yra tiems patiems savininkams priklausanti ta pati bendrovė, kuri nurodyta sąskaitoje, išrašytoje Estijai, tačiau užsiima visai kita veikla.
„Panašu, galima numanyti, kad „Greenlife“ iš tikrųjų neturėjo tos produkcijos. Ponas Tomsonas mums parodė nuotraukas ir papasakojo mums įdomią istoriją, bet žvelgiant atgal, mes galėjome pasielgti kiek kitaip“, – teigė A. Banyaszas. Tiesa, pats A. Tomsonas laikosi įdomios versijos: jis pats Lietuvai, kaip valstybei kaukių esą neteikė, visa tai tėra Estijos žiniasklaidos išsigalvojimas, tačiau numano, kad tai išties galėjo padaryti jo partneriai Rusijoje.
„Aš girdėjau, kad jie pasiūlė Lietuvai ir Latvijai įsigyti, bet neturiu įrodymų, tik girdėjau tai. Tarkime, pasakyčiau, kad jūs girdėjote, jog Vladimiras Iljičius Leninas yra gyvas arba kad graži moteris pirtyje man tai pasakė – tai tas pats“, – juokdamasis pasakojo A. Tomsonas. Tačiau surimtėjęs jis pripažino – su Lietuva pastaruoju metu ryšių jis tikrai turėjo, bet tik privačiai.
„Aš turiu klientą Lietuvoje, kuris sumokėjo man už kaukes. Tai buvo prieš dvi dienas. Kokia bendrovė? Tarkime Pluto ir Mickey Mouse“, – vėl ėmė juoktis Estijos verslininkas.
„Delfi“ kreipėsi į Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas, ką šios žino apie A. Tomsoną, jo bendrovės ar tarpininkų iš Rusijos, tokių, kaip „Sajva Talot“ galimus pasiūlymus ar pardavimus Lietuvai, tačiau iki ketvirtadienio vakaro atsakymai nebuvo pateikti.
Vis dėlto Lietuvos premjero S. Skvernelio patarėjas Arnoldas Pikžirnis patvirtino, kad Lietuvos vyriausybė nėra teikusi tokių užklausų, juo labiau, kad nurodomas gabenimo būdas sausuma – sunkvežimiais šiuo metu nėra laikomas itin patikimu ir Lietuva skiria prioritetą oro keliams.
Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad privačiai respiratorių išties galėjo įsigyti viena ar kelios Lietuvos ligoninės ar kitos gydymo įstaigos, kurioms tokių priemonių vis dar trūksta, o Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra leidęs vykdyti tokius nedidelių partijų įsigijimus tiesiogiai, nelaukiant valstybės pagalbos.
Vienintelis „įrodymas“ kad respiratoriai išties egzistavo ir neva buvo parduoti kitoms šalims, yra viena neryški nuotrauka. Joje užfiksuotas neva pakeliui į Latviją su respiratoriais riedantis sunkvežimis. Tuo metu pačiam A. Tomsonui dabar kyla teisinės atsakomybės grėsmė, amt pasirašyta preliminari sutartis dėl pristatymo balandžio 1-ąją taip ir neįvykdyta.
„Nenoriu šių teisinių dalykų komentuoti“, – į „Delfi“ klausimą apie teisinius ginčus su savo šalies valdžia atkirto A. Tomsonas.