Interviu vokiečių leidiniui „Bild“ jis išsakė nuomonę, ko Vokietijai ir Angelai Merkel reikėtų laukti iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir kaip šis stengsis sutrukdyti perrinkti A. Merkel, rašo „Bild“.
„Manyčiau, iš Rusijos tikėtini dvejopi „išpuoliai“, – pareiškė ekspertas. – Pirmieji – įprastos kibernetinės atakos, tokios, su kokiomis susidūrė kompanija „Telecom“.
Jų tikslas – padaryti žalos ir sukelti Vokietijos gyventojams jausmą, kad vyriausybė nepajėgia jų apginti. Antri – tikslingi išpuoliai prieš žmones, kurie pasisako prieš Rusijos agresiją, konkrečiai – prieš Angelą Merkel.
Taigi tikėtini kompiuteriniai įsilaužimai į partijos „Krikščionių demokratų sąjunga“ ir jų giminaičių asmenines elektroninio pašto paskyras.“
J. Jandos teigimu, „tuo pat metu bus platinamos melagingos naujienos, siekiant apipilti juos purvu asmeniniame gyvenime“. Pagrindinė užduotis – „pavaizduoti A. Merkel karo kurstytoja ir politike, kuri paiso ne vokiečių, o amerikiečių interesų“.
„Laukiu didelio masto dezinformacinės kampanijos prieš kanclerę A. Merkel, – mano ekspertas. – bus bandoma pakirsti jos teisėtumą įvairiais lygiais. Viskas, kas vyksta Vokietijoje dėl imigracijos bangos, bus parodyta kaip asmeninė A. Merkel nesėkmė. Galiausiai, remiantis jos politika, bus sumodeliuoti patys šiurpiausi scenarijai. Taip pat kampanija bus siekiama parodyti A. Merkel kaip ne visai sąžiningą žmogų ir įtikinti visuomenę, kad ja negalima pasitikėti.“
„Na ir manau, kad Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad susitarimas dėl pabėgėlių tarp Europos Sąjungos ir Turkijos būtų nutrauktas jau kitą pavasarį. Juk tai duos propagandinei kampanijai naujų pabėgėlių ir įpils žibalo į ugnį“, – teigė J. Janda.
59 proc. vokiečių pritaria A. Merkel siekiui kovoti dėl dar vienos kadencijos
Vokietijos federalinės kanclerės Agelos Merkel sprendimas per Bundestago rinkimus 2017 metų rudenį siekti dar vienos kadencijos šiame poste sulaukė didelio gyventojų pritarimo. ARD „Deutschlandtrend“ apklausa parodė, kad 59 proc. piliečių teigiamai vertina Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderės ryžtą dar kartą stoti į kovą. Tai yra 13 procentinių punktų daugiau nei dar rugsėjį. 39 proc. respondentų nurodė nemanantys, kad tai teisingas žingsnis, informuoja agentūra AFP.
Tarp CDU šalininku 89 proc. žmonių sveikino dar vieną A. Merkel kandidatavimą, 10 proc. buvo prieš.
Jei rinkimuose dėl kanclerio posto susikautų A. Merkel ir Socialdemokratų partijos (SPD) vadovas Zigmaras Gabrielis, kanclerė, remiantis apklausos rezultatais, turėtų gerokai daugiau šalininkų už konkurentą. Jei Vokietijos gyventojai galėtų kanclerį rinkti tiesiogiai, už A. Merkel balsuotų 57 proc. respondentų - 12 procentinių punktų daugiau nei rugsėjį.
19 proc. palaikytų dabartinį ekonomikos ministrą, ir tai yra 8 proc. mažiau nei rugsėjį. 19 proc. nurodė, kad neremtų nė vieno šių politikų.
Jei dėl posto kovotų A. Merkel ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz), atotrūkis tarp jų būtų daug menkesnis. Tokiu atveju už A. Merkel būtų 43 proc. respondentų, 36 proc. - už M. Šulcą. 13 proc. nesirinktų nė vieno jų.