Kaip manote, kokia reakcija būtų, jei šioje lentynoje atsidurtų Adolfo Hitlerio knyga „Mein Kampf“ („Mano kova“)? Šis klausimas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės viešųjų ryšių specialistę Eugeniją Kostinienę, regis, gerokai pribloškė.
Kada laisvas žodis nesuderinamas su nusikaltimu
Iš dalies autobiografinėje knygoje, kurią A. Hitleris parašė 1924 metais, kalinamas Bavarijoje, dėstoma nacių lyderio ideologija, paklojusi pamatus nacizmui. Knygoje išdėstytas idėjas – kaimyninių šalių aneksavimą siekiant „gyvybinės erdvės“ vokiečiams ir neapykanta žydams, nuvedusi prie Holokausto, A. Hitleris, kaip Vokietijos lyderis, realiai ir įgyvendino.
Daugelyje šalių tokia knyga iki šiol yra uždrausta arba leidžiama su atskirais prierašais bei cenzūruota. Lietuvoje, remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, tokios knygos leidimas taip pat būtų neįsivaizduojamas. Be to, nuo nacių ir sovietų režimų nukentėjusioje Lietuvoje draudžiamas minėtų režimų šlovinimas, jų nusikaltimų teisinimas ar neigimas.
Tačiau pastarųjų teiginių netrūksta Nikolajaus Starikovo knygoje „Stalin. Prisimename kartu“. Ją vienas skaitytojas aptiko Vilniaus klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriuje, Antakalnyje ir pasinaudojęs funkcija DEMASKUOK pranešė DELFI.
Skaitytojas neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo, kaip tokia knyga, kurioje sovietų diktatorius Josifas Stalinas pristatomas, kaip tautų išvaduotojas ir geradarys, atsidūrė Kardiologijos skyriuje, kur dauguma pacientų – sergantieji išemine širdies liga. Kita dalis – sergantieji miokardo infarktu.
Patikrinus šią informaciją paaiškėjo, kad Kardiologijos skyriuje, tiesiog koridoriuje prie ligoniams skirto televizoriaus tarp padėtų knygų išties guli keli skandalingosios N. Starikovo knygos egzemplioriai. Skyriaus darbuotojų teigimu, šias knygas čia atnešė viena nepažįstama moteris.
„Prieš mėnesį atnešė viena moteriškė ir paliko nemažą šusnį. Jei kas nors atneštų „Mein Kampf“, manau, tai lygiai taip pat čia gulėtų. Tiesiog neįvertinome, juk patys turime daug darbo“, – sakė Kardiologijos skyriuje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Virginija Maslinskienė. Vis dėlto pridūrė, kad jai buvo smalsu, kas išleido tą knygą ir kas joje rašoma.
„Pradėjau skaityti ir padėjau atgal. Ji nieko verta. Nemanau, kad ten aprašomi faktai. Žmonės panašiai elgiasi, kai juos suintriguoja pavadinimas – juk knyga apie Staliną, tad gali pasirodyti įdomu skaityti apie asmenybes, ypač istorines“, – pridūrė slaugytoja.
Protu nesuvokiami teiginiai
Išties, knygos turinys gali nemaloniai priblokšti. Aleksandro Krasnovo į lietuvių kalbą išverstoje ir 2000 tiražu platinamoje 400 puslapių knygoje, kuri originaliai Rusijoje išleista 2013 metais, o Lietuvoje – 2016-siais, ne šiaip ginamas, bet liaupsinamas Stalino režimas, o apie jo nusikaltimus rašę asmenys kaltinami istorijos klastojimu.
„Tikriausiai Rusijos istorijoje nėra labiau žinomo vardo negu Josifas Visarionovičius Stalinas. Kartu nėra kitos personos, apie kurią būtų sukurta tiek daug melagingų istorijų“, – Stalino balinimą nuo pirmosios knygos pastraipos pradeda autorius. Jis ragina „skaityti ir mąstyti“ bei „prisiminti Staliną tokį, koks jis buvo“.
N. Starikovas Staliną vadina „rūpestingu ir dėmesingu žmogumi“ – taip jį esą prisiminimuose charakterizuoja su juo dirbę žmonės. Anot knygos autoriaus, „liberalieji istorikai“ skleidžia netiesą, Stalino režimui priskirdami dešimtis milijonų aukų.
„Kokie gi nuteistųjų Stalino valdymo metais tikrieji skaičiai? Jokių „dešimčių milijonų“, apie kuriuos nuolat kalba liberalieji istorijai, nėra iš tolo“, – rašoma N. Starikovo knygoje. Jis remiasi Sovietų saugumo pateiktomis išvadomis, kuriose pateikti gerokai mažesni skaičiai – per 31 metus už kontrrevoliucinę veiklą nuteisti 3777380 asmenys, o iš jų 642980 pasmerkti mirties bausmei.
Tačiau iš šio skaičiaus esą galima atimti karo metų aukas – dezertyrus, plėšikautojus, „išdavikus vlasoviečius“, „banderovcus ir miško brolius“, „nacių parankinius“, „bandžiusius save žaloti“, „banditus“, „išdavikus“ ir kitus.
„Padalinus bendrą sušaudytųjų skaičių iš metų, gausime mažiau nei 22 tūkst. žmonių. Daug? Žinoma. Bet neužmirškime, kokie tai buvo metai. Ir nėra jokių dešimčių milijonų numarintųjų. Tai tikrai yra sąmoningas melas“, – teigia knygos autorius. Jo teigimu, „istorijos falsifikatoriai“ skleidžia melą apie Staliną.
„Kas nors paminės primetamą mintį, kad, esą Tarybų Sąjunga atsakinga už Antrojo pasaulinio karo pradžią, kas nors prisimins tamsią istoriją su aiškiai padirbtais įrodymais apie lenkų karininkų sušaudymą enkavedistų rankomis.
Bet aš įsitikinęs, kad niekas iš tų, kuriuos jūs, gerbiamas skaitytojau, klausinėjote, nepasakys jums to, apie ką dabar su jumis kalbėsime. Todėl, kad normaliam žmogui tai sunku įsivaizduoti. Padoriam savo šalies piliečiui šlykštu apie tai net pagalvoti. Neangažuotam istorikui to net neįmanoma padaryti“, – rašoma knygoje. Galiausiai N. Starikovas savo tekste imasi Baltijos valstybių ir neigia šių okupaciją, kurią įvykdė SSRS.
„1940 metų vasarą Stalinas grąžino į vienos valstybės sudėtį Latviją, Lietuvą ir Estiją. Kodėl galima sakyti – „grąžino“? Todėl, kad jų išėjimas iš Rusijos imperijos sudėties buvo absoliučiai neįstatymiškas. 1917 metais niekas pasaulyje neabejojo Rusijos teisėmis į Pabaltijo žemes, – rašė N. Starikovas, patogiai pamiršdamas Sovietų sąjungos sienos ratifikavimo ir nepuolimo sutartis su Baltijos šalimis tarpukariu.
Įsijautęs autorius dėstė toliau, – Be to, tokios valstybės, kaip Latvija ir Estija, žmonijos istorijoje apskritai neegzistavo. Todėl keista kalbėti apie jų okupaciją – neįmanoma okupuoti to, ko nebuvo. Neteisėtai atsiskyrusios Rusijos imperijos dalys grįžo į šalies sudėtį“.
Pernykščio skandalo atgarsiai
Dar pernai jos pasirodymas knygynuose sukėlė skandalą. Tuomet knygyno „Pegasas“ lentynoje išvydęs šį kūrinį 22 metų aktyvus tinklaraštininkas, Prancūzijos politinių mokslų institute studijuojantis Andrius Kleiva negalėjo patikėti savo akimis.
„Anotacija išdidžiai skelbia: „Nėra kito tokio valstybės veikėjo, kurį kaltintų dėl daugybės nepadarytų nusikaltimų.“ Trumpai tariant, knyga apie tai, kaip Stalinas herojus geradarys, tik mes nežinojom. Tai kad ačiū, mums kaip ir aišku. Aš dar nevalingai pradėjau dairytis „Mein Kampf“ – ką gali žinoti, gal kažkas irgi atrado laiko paaiškinti, kaip ištisi milijonai europiečių išnaikinti tik iš geros valios“, – ironizuodamas feisbuke piktinosi A. Kleiva.
Gerai suprantu, kad kiekvienas savigarbą ir protą turintis žmogus tokią knygą lenks kilometro spinduliu. Bet silpnesnis gali imti, išleisti tam savo eurus, o paskui save skaitydamas apsišviesti. Taip ir gimsta dar vienas „savi šaudė į savus“ šnekėtojas.
Tokie dalykai turi būti viešinami, apie juos turi būti nuolatos kalbama, antraip tokia apologetinė propaganda išliks nepamatyta, įgaus lyg ir patvirtinimą, kad jos sklaidai nėra jokių trukdžių mūsų šalyje“, – pridūrė jis.
Leidykla ir autorius – VSD ataskaitos „herojai“
A. Kleiva atkreipė dėmesį, kad sovietų diktatorių liaupsinanti knyga parašyta Nikolajaus Starikovo, kuris yra knygų „Rublio nacionalizacija“, „Kas privertė Hitlerį užpulti Staliną“ ir „Krizė. Kaip tai daroma?“ autorius.
Pastarojoje knygoje, kurią, beje, taip pat galima įsigyti „Pegaso“ knygynuose, keliamos Kremliaus propagandistų pastaraisiais metais uoliai platinamos sąmokslo teorijos. Pavyzdžiui, JAV kaltinama tyčia sukėlusi pasaulinę ekonominę krizę, o su šia siejamas net JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymas 1963 metais.
N. Starikovas dažnai reiškiasi Kremliaus propagandą platinančiame tinklapyje „Oriental Review“, kur vienas autorių atvirai skelbia populiarią sąmokslo teoriją, jog Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“. Be to, šiame Maskvoje registruotame tinklapyje aktyviai reiškiasi Kremliaus propagandos kanalo „Sputnik“ analitiku prisistatantis Andrew Korybko.
O ir pats N. Starikovas „Oriental Review“ interviu atkartojo Aleksandro Dugino skleidžiamas „rusiškojo pasaulio“ idėjas: esą būti rusu, tai yra ne tik etninė sąvoka, bet ir specifinio požiūrio į pasaulį turėjimas. Kitaip sakant, rusais besijaučiantys gali būti globojami ir ginami Rusijos, todėl, pavyzdžiui, Ukraina esą turi priklausyti Rusijai.
Būtent į tai šiemet atkreipė dėmesį ir Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD), kurio metinėje Nacionalinių grėsmių ataskaitoje pažymėta, kad „Sovietų diktatoriui Stalinui simpatizuojantis konspirologas N. Starikovas kovoja prieš „anglosaksų sąmokslą“ ir įvairias Vakarų įtakos apraiškas Rusijoje.
N. Starikovas buvo atvykęs į susitikimą su savo skaitytojais Vilniuje ir davė interviu Lietuvos rusakalbiams skirtai žiniasklaidai. Rusijos dvasinių judėjimų idėjos atitinka dabartinio Kremliaus režimo ideologiją – siekiama Rusiją pateikti kaip alternatyvą Vakarams ir taip atkurti įtaką posovietinėje erdvėje“.
VSD ataskaitoje taip pat minima, kad Lietuvoje veikia keletas „Rusijos dvasines vertybes“ (pvz., senovės slavų) propaguojančių judėjimų, kurie priskirtini „Naujosios eros“ (angl. New age) dvasinių judėjimų krypčiai. Šie judėjimai siekia, kad greičiau prasidėtų naujoji neva dvasingos Rusijos era, jos atgimimas ir suklestėjimas.
Naujoji Rusijos era dažnai siejama su Vakarų civilizacijos ir liberalios demokratijos žlugimu. Šių idėjų sklaida atitinka dabartinio Kremliaus režimo ideologiją, kuria siekiama Rusiją pateikti kaip alternatyvą Vakarams ir taip atkurti įtaką posovietinėje erdvėje. Prieš keletą metų tarp šių judėjimų pradėjo išsiskirti Valerijaus Sinelnikovo draugų klubas „Baltosios gulbės“ ir to paties pavadinimo leidykla, kuri ir išleido N. Starikovo knygą apie Staliną.
Be to, VSD priminė, kad „kilus ažiotažui Lietuvos žiniasklaidoje šią knygą buvo nustota pardavinėti, tačiau šv. Kalėdų proga leidykla „Baltosios gulbės“ pasiūlė padovanoti Staliną šlovinančią ir kitas šios leidyklos išleistas knygas Lietuvos viešosioms bibliotekoms.
Bandė įbrukti bibliotekoms
Išties, Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė DELFI patvirtino, kad dar pernai leidyklos „Baltosios gulbės“ vadovė Natalija Erkelenz laišku kreipėsi į Lietuvos bibliotekas nemokamai siūlydama iš knygynų dingusią knygą apie Staliną. Tačiau apie informacinį karą jau nemažai žinanti G. Bulgakovienė tikino, kad kaip mat atsisakė pasiūlymo.
„Mūsų ir Trakų bibliotekos labai principingai sureagavo – kai tik pamačiau viršelį, koks fainas tas Stalinas, man daugiau klausimų nekilo. Juo labiau, kad informacinio karo lauke dovanojama tokia knyga Alytuje, kur rusakalbių skaitytojų beveik nėra“, – sakė direktorė.
Ji tikino, kad vėliau po komentarų sulaukė dėmesio iš Kremliaus finansuojamo portalo, kur ją išvadino fašiste, bet ji iš to tik pasijuokė. Beje, pati N. Erkelenz vienam Kremliaus propagandą skleidžiančiam portalui neseniai skundėsi, kad ją esą persekioja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, kuris pataria bibliotekoms atsisakyti jos siūlomų knygų.
„To departamento vertinimu, šios knygos neturi atsidurti Lietuvos bibliotekose. Bet aš parašiau laišką bibliotekoms – dalis atkreipė dėmesį, o devynios priėmė mano knygas“, – gyrėsi nedidelės, tačiau dideliais tiražais knygas apie egzoteriką, istoriją leidžiančios leidyklos vadovė.
Ligoninė skubiai ėmėsi veiksmų
DELFI šaltinių duomenimis, būtent ji pasirodė Antakalnio ligoninėje, kur Kardiologijos skyriuje paliko knygas apie Staliną. Ir nors ligoninės personalas stengiasi, kad tarp ligoniams skirtos literatūros neatsirastų reklaminių leidinių, skandalingoji ir Lietuvos okupaciją neigianti knyga čia pragulėjo mažiausiai kelias savaites.
„Kol kas niekas iš pacientų nesiskundė, neminėjo. Jie labiau mėgsta lengvesnio turinio knygas – detektyvus, meilės romanus, nes sunkesnės knygos gali sukelti daug emocijų, o juk čia guli žmonės, kurie serga širdies ligomis, – sakė slaugytoja V. Maslinskienė.
Ji netgi prisipažino, kad ir jai, kaip ir bet kuriam žmogui, gali sukilti emocijų, kai rašoma apie jautrius, skaudžius istorijos momentus, pavyzdžiui okupaciją, tremtį.
„Man asmeniškai įdomu, nes kai mano mama buvo išvežta būdama 21 metų, tai, kokie baisūs buvo laikai, suvokiau ir įvertinau tik tada, kai mano dukrai sukako 21-eri. Ir nors sunku pasakyti, kaip būtų, bet taip, emocijos gali paveikti pacientą“, – atviravo . Maslinskienė, kuri su kitomis slaugytojomis iš pat pradžių stebėjosi, kokią knygą atnešė nepažįstama moteris.
„Aš nemanau, kad ši knyga čia turi būti. Ir manau, kad jos čia neliks“, – ryžtingai pareiškė . Maslinskienė. Šis pažadas išties buvo įgyvendintas labai greitai.
DELFI susisiekus su Antakalnio klinikos direktoriaus pavaduotojui medicinai Anatolijui Zimanui, jis pažymėjo, kad knyga jau išimta iš Kardiologijos skyriaus, o darbuotojai apžiūrėjo kitus skyrius, kad ir ten tokios knygos neliktų.
„Jau ėmėmės priemonių, apėjome visą ligoninę. Tą knygą vertiname neigiamai, jai ne vieta mūsų ligoninėje, ji juk išimama ir iš knygynų, ir iš bibliotekų, yra geresnių skaitinių. Paprastai personalas pastebi, bet šį kartą praslydo, tad mums buvo netikėta, bet žinote, gali bet kas ateiti ir padėti, visko nesužiūrėsime. Žinoma, ateityje vengsime, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – sakė A. Zimanas.
Tiesa, knygą apie Staliną iki šiol galima įsigyti internete. Pavyzdžiui, svetainėje knygųklubas.lt už šį skandalingą kūrinį prašomą 8 eur 19 centų.