Dar birželio 14 dieną pokalbio telefonu metu išrinktasis prezidentas G. Nausėda kreipėsi į NATO generalinį sekretorių akcentuodamas oro gynybos šaliai svarbą ir prašydamas jos daugiau.
Oro gynyba Baltijos šalyse karine prasme yra viena silpniausių, todėl jos stiprinamas būtinas, atsižvelgiant į Lietuvos, Latvijos ir Estijos geopolitinę padėtį.
JAV šią silpnybę žino, todėl šių metų birželio 3 dieną JAV Senato narys respublikonas Mike Conaway pristatė „Baltijos šalių užtikrinimo aktą“.
Pagrindinė dokumento tezė – „Reikalauti visapusiško, daugiašalio Baltijos šalių karinių poreikių vertinimo, siekiant atgrasyti ir atsispirti Rusijos Federacijos agresijai ir kitiems tikslams.“ Į tokį prašymą kaip mat sureagavo ir Kremliaus ruporai.
Įžvelgė „grobikiškus“ Vašingtono siekius
Vienas aktyviausiai dezinformacijos srautus apie Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir JAV liejančių portalų „Rubaltic.ru“ pasistengė ir šį kartą. Straipsnio autorius Aleksejus Iljaševičius amerikiečių senatoriaus pasiūlymą sumalė į miltus ir interpretavo savaip, esą tai tik išprovokuos konfliktą.
„Sena idėja: Trečiasis pasaulinis karas prasidės Baltijos šalyse. Bet ką iš tiesų JAV siūlo siekiant pasiruošti apokaliptiniam scenarijui? <..> Baltijos šalių gyventojus, panašu, turėtų nuraminti faktas, kad JAV susibūrė kovoti su Rusija jų regione“, – tekste tyčiojosi A. Iljaševičius.
Tačiau didžiausio Kremliaus dėmesio sulaukė kitas akto punktas, raginantis visas NATO sąjungininkes pasidalinti sąnaudas, reikalingas kariniam pajėgumui Baltijos šalyse didinti.
„JAV turėtų ištirti, ar įmanoma Baltijos jūros regione teikti ilgalaikes mobilias oro gynybos sistemas, be kita ko, pasitelkiant sąnaudų pasidalijimo mechanizmus ir daugiašalį dislokavimą su NATO sąjungininkais siekiant sumažinti finansinę naštą priimančioms šalims,“ – rašoma dokumente.
Tačiau „Rubaltic.ru“ autorius šį raginimą dalytis karinėmis išlaidomis pakreipė visai kitaip. Pasak jo, „pasitelkdamas sąnaudų pasidalijimo mechanizmą, Vašingtonas „išmelš“ pinigus naujai Baltijos šalių oro gynybos sistemai iš sąjungininkų Vakarų Europoje.“
Šią išvadą propagandinio Rusijos portalo žurnalistas grindžia tuo, kad JAV vadovas visada buvo skeptiškas Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu ir neva visais savo veiksmais siekė pasisavinti kuo daugiau europiečių pinigų. Dar daugiau, pasak jo, net ir Vokietijos pažadėta 110 mln. eurų parama Baltijos šalių karinei infrastruktūrai stiprinti galiausiai atsidurs Vašingtono kišenėse, nes už ją bus įsigyjama amerikietiškų ginklų.
Straipsnyje išlaidų pasidalijimas pateikiamas kaip neįprastas, kone akiplėšiškas prašymas. Nors tame nėra nieko neįprasto, mat nuo pat NATO įsikūrimo Aljansas atliko savo funkcijas remdamasis tuo pačiu modeliu: kuomet vienai valstybei ką nors įsigyti per brangu, keletas valstybių susitaria įsigyti karinę techniką bendrai, o parama šalims, kurioms gresia pavojus, užtikrina viso bloko saugumą. Šalys narės taip elgiasi niekieno neverčiamos. Pavyzdžiui, drauge NATO šalys, tarp jų ir Lietuva naudojasi tokiais pajėgumais kaip bepiločiai orlaiviai, žvalgybiniai ar transporto lėktuvai, už kurių įsigijimą bei išlaikymą proporcingai moka šiose programose dalyvaujančios NATO narės.
Įvykius sukeitė vietomis
A. Iljaševičius straipsnyje rašo, kad Vašingtonui reikalingi ne tik turtingų Vakarų Europos valstybių pinigai. Jo teigimu, Trumpas vertina kiekvieną dolerį, todėl „medžioja ir menką grobį“ – neturtingų Rytų Europos šalių pinigus.
Medžiokle jis vadina JAV sprendimą dislokuoti daugiau karių Lenkijoje ir neva kaip padėką už tai Lenkijos patvirtintą ketinimą įsigyti amerikietiškų naikintuvų F-35 ir pasirašytą 8 mlrd. dolerių (maždaug 7 mlrd. eurų) vertės suskystintų dujų pirkimo iš JAV sutartį.
Tiesa, apie sprendimą Lenkijoje papildomai dislokuoti 2000 amerikiečių karių JAV vadovas pranešė šių metų birželio 12 dieną, o Lenkija, nors oficialų prašymą amerikiečiams nusiuntė šių metų gegužę, planais įsigyti amerikietiškų naikintuvų dalijosi jau vasarį.
Be to, ir patys lenkai nesijaučia apiplėšti amerikiečių, atvirkščiai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda džiaugėsi didesnėmis amerikiečių karių pajėgomis ir tvirtino norintis, kad jų šalyje tik daugėtų. Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos – taip pat vienas iš šalies siekių.
Nors Lenkijai už amerikietiškas suskystintas dujas reikės mokėti daugiau, kaimyninė šalis verčiau rinksis patikimą energijos šaltinį, kuris nepriklausys nuo Kremliaus malonės ar užgaidų.
Nors, kaip pabrėžiama portale „Rubaltic.ru“, JAV vadovas savo kadencijos metu niekada nerodė ypatingų sentimentų ES ir nuolat akcentavo būtinybę didinti NATO šalių narių išlaidas gynybai, argumentas, kad „pastaruoju metu amerikiečių geranoriškumo kaina smarkiai pakilo“ irgi nėra tikslus.
Kaip savo kalboje, minint penkioliktąsias Lietuvos įstojimo į NATO metines, akcentavo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, 2017 metais lankydamasis Varšuvoje D. Trumpas pareiškė, jog „amerikiečiai žino, kad stiprus laisvų, suverenių ir nepriklausomų šalių aljansas yra geriausias būdas apsaugoti mūsų laisvę ir mūsų interesus“.
Tokios programos JAV vadovas ir laikosi, ragindamas Aljanso nares didinti gynybos reikmėms skirtą biudžetą, kuris, Lietuvos atveju, ilgą laiką buvo rekordiškai mažas.
JAV ambasadorė taip pat paminėjo, kad nuo 2014 metų Jungtinės Valstijos skyrė virš 230 milijonų dolerių dvišalės paramos Lietuvos saugumui stiprinti – teikė įrangą, organizavo mokymus, gerino infrastruktūrą.
Atsižvelgiant į šiuos faktus A. Iljaševičiaus bauginimas, esą „Baltijos šalių užtikrinimo aktas“ turėtų ne užtikrinti, o gąsdinti Lietuvą, Latviją ir Estiją nenumatytomis išlaidomis, netenka prasmės.
Amerikiečių aktą pavadino provokacija Rusijai
„Rubaltic.ru“ žurnalistas – ne vienintelis, kuriam užkliuvo amerikiečių ryžtas dar labiau padidinti Baltijos šalių atsparumą ir investuoti į karinės infrastruktūros gerinimą.
Antivakarietiškame portale „GlobalResearch“ amerikiečių korespondentas iš Maskvos Andrew Korybko, rengiantis straipsnius ir Kremliaus propagandos įrankiui „Sputnik“, pareiškė, esą Mike Conaway pasiūlytas aktas tėra provokacija Rusijai.
Jam labiausiai užkliuvo kitas akto punktas – raginimas paremti Baltijos šalių karinį pajėgumą, skirtas ne tik Aljanso šalims narėms, bet ir artimiausioms sąjungininkėms.
„Siūlomu „Baltijos šalių užtikrinimo aktu“ siekiama glaudžiau integruoti Baltijos šalis į NATO, tačiau labiausiai prieštaringa sąlyga yra pasiūlymas, kad „JAV turėtų vadovauti daugiašalėms pastangoms plėtoti bendrų pajėgumų su [šiomis trimis šalimis] , NATO sąjungininkėmis ir kitais regioniniais partneriais gilinimo strategiją“, aiškiai rodantis, kad šiuo teisės aktu siekiama išprovokuoti Rusiją, palengvinant ne NATO narių, Suomijos ir Švedijos, karinę sąveiką su bloku, kaip pretekstą pasitelkiant Baltijos šalių apsaugą“, – rašo A. Korybko.
Nors Kremliaus finansuojami portalai beveik kasdien baugina Baltijos šalių gyventojus grasinimais karu, A. Korybko straipsnyje Rusijos agresiją vadina „ypatingai mažai tikėtina“, todėl nemato prasmės siekyje suvienyti NATO sąjungininkes įsiveržimo atveju.
Dar daugiau – jo manymu, šis sutarties punktas, be Suomijos ir Švedijos, ypač taikomas Lenkijai, pagrindinei NATO sąjungininkei, nes Lenkija būtų suinteresuota padėti Lietuvai siekdama atnaujinti XVIII amžiuje egzistavusią Abiejų tautų respubliką.
Žurnalisto fantazija čia nesibaigia: „Didžioji JAV strateginė vizija Baltijos šalyse – sukurti vadinamąjį „Didžiųjų Skandinavijos“ valstybių (tradicinių Skandinavijos šalių ir Suomijos bei Baltijos šalių) „Vikingų bloką“, kurio tikslas – „sulaikyti“ Rusiją“, – rašo jis.
Kol kas dar neaišku, ar „Baltijos šalių užtikrinimo aktas“ bus patvirtintas, nors Lietuvos vadovas telefonu ir pateikė prašymą stiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumą, tačiau iš pirminių Kremliaus portalų reakcijų į siūlymą aišku, kad Rusijai tai nepatiks.
„Sunku nuspėti, kaip Rusija reaguos į šią naujausią provokaciją, jei ji, galų gale, bus patvirtinta. Aišku, kad ji [Rusija] visada galės tęsti karinių pajėgumų stiprinimą Kaliningrado srityje ir gerinti savo Baltijos laivyno ir Vakarų karinės srities pajėgų pasirengimą“, – dar vienu bauginimu užbaigia tekstą A. Korybko.