Praėjusią savaitę D. Trumpui viešai pagrasinus trauktis iš 1987 metais tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašytos INF sutarties, Kremlių iš pradžių paralyžiavo spengianti informacinė tyla, o vėliau pasirodė keli padriki ir JAV administracijos sprendimą piktai kritikuojantys rusų diplomatų komentarai.
Vis dėlto D. Trumpas nenusileido ir pirmadienį pakartojo JAV poziciją: dėl Rusijos vykdomų sutarties pažeidimų Vašingtonas neketina žaisti žaidimų su rusais – prezidento teigimu, amerikiečiai gali ne tik pasitraukti iš sutarties, bet ir didinti savo branduolinį arsenalą.
JAV nesileis maustomos
„Rusija nesilaikė susitarimo dvasios ir pačios sutarties. Kol žmonės ateis į protą, mes jį (branduolinį arsenalą, – Red.) stiprinsime. Tai derėjo padaryti prieš daug metų. Mes turime daugiau pinigų už bet ką, todėl didinsime savo ginkluotės kiekį tol, kol jie neateis į protą.
O kai jie susiprotės, tada mes visi būsime protingi ir sustosime. Ir ne tik sustosime, bet ir sumažinsime (branduolinį arsenalą, Red.), ką aš norėčiau padaryti. Bet iki tol mes jį didinsime“, – pareiškė D. Trumpas, atvirai įvardijęs, kad šie grasinimai skirti ir Rusijai, ir Kinijai – pastaroji šalis stiprina savo vidutinio nuotolio branduolinius pajėgumus ir net nėra pasirašiusi INF sutarties, draudžiančios tokias raketas, kurių skrydžio nuotolis – nuo 500 iki 5 tūkst. km.
Rusija kaltinama pažeidusi INF sutartį, mat net ir kelis sykius įspėta per pastarąjį dešimtmetį toliau vystė savo sparnuotosios raketos „Novator“ 9M729 bandymus bei priskyrė ją operaciniam vienetui.
Tokia iš sausumos paleidžiama raketa gali smogti įvairiems taikiniams beveik visoje Europoje, o tinkamai reaguoti galimybių nesuteikianti ataka gali būti surengta žaibiškai: nuo paleidimo iki smūgio gali skirti vos 6 minutės.
„Tai grasinimas bet kam, kas nori žaisti šį žaidimą. Jūs to negalite daryti, su manimi tokie žaidimai neišdegs“, – pridūrė D. Trumpas. Tokie prezidento žodžiai nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai Maskvoje lankėsi jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, garsėjantis savo nepritarimui INF sutarčiai. Po kelių jo susitikimų su aukštais Rusijos pareigūnais, iš pradžių priešiškas Kremliaus tonas kaip mat pasikeitė.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį jau gyrė J. Boltono dviejų dienų vizitą, kuris esą buvo „konstruktyvus“ ir sakė, kad „net ir maži žingsniai bus naudingi mūsų santykiams ir padės atkurti pasitikėjimą“.
Bombarduoti kils iš Lietuvos?
Tačiau informacinėje erdvėje iš Kremliaus kontroliuojamų kanalų liejosi visai kitokios nuotaikos. Rusijos valstybių kanalų retorikoje kaltinimai skriejo būtent Vašingtonui, kuris esą nepagrįstai traukiasi iš INF sutarties. Be to, į pagalbą Kremliui suskubo ir ekspertai, pamėginę nukreipti grėsmės temą ir kryptį.
Pavyzdžiui, buvęs Rusijos strateginių pajėgų vadas, generolas Viktoras Jesinas, kuris šiuo metu yra JAV ir Kanados studijų instituto prie Rusijos mokslų akademijos analitikas, Rusijos saugumo, gynybos ir teisės akademijos viceprezidentas pareiškė, kad būtent Maskvai esą kelia grėsmę JAV pajėgumai.
Generolo teigimu, naujausia branduolinės bombos B-61 12-oji modifikacija (sutrumpintai В-61-12) ir JAV bei sąjungininkų naudojami 5-os kartos naikintuvai F-35 Lightning II yra mirtinai pavojingas derinys Maskvai.
JAV išties pradėjo tokios ginkluotės integravimo į naujausius naikintuvus procesą – slapias technologijas naudojantis naikintuvas F-35 yra sunkiai aptinkamas radarais, todėl gali įveikti priešininko priešlėktuvinės gynybos sistemą. O pati bomba В-61-12 yra naujausia B-61 šeimos versija – ji yra taiklesnė (smūgio paklaida – apie 30 metrų) ir ne tokia galinga, kaip jos pirmtakai.
„Šiais laikais, kai NATO bazės priartėjo prieš Rusijos sienų, mūsų valstybei tai sukėlė padidintą pavojų. Jei anksčiau, Varšuvos pakto gyvavimo laikais tokie ginklai buvo dislokuoti tik Vakarų Europoje, tai dabar nėra jokių garantijų, kad branduolines bombas В-61-12 gabenantys lėktuvai staiga neatskris iš NATO bazių Lietuvoje arba Latvijoje. O tai jau periodiškai vyksta“, – tikino V. Jesinas.
Rėmėsi klaidingomis prielaidomis
V. Jesinas yra patyręs ir gerbiamas kariškis, kuris aktyviai dalyvavo 1962 m. sovietų sukeltos Karibų krizės įvykiuose, kai buvo Kuboje dislokuotų sovietinių raketų su branduoliniais užtaisais pulko vado pavaduotojas. Vis dėlto V. Jesinas klaidingai įvardijo branduolinių bombų В-61-12 gabenimo subtilybes.
Jo teigimu anksčiau tokias bombas gabendavo vien taktiniai lėktuvai – F-15, F-16 ir kiti šiuolaikiniai orlaiviai. Iš tikrųjų tiek pirmieji, tiek vėlesni B-61 modeliai kurti kaip universalios bombos, kurias gali gabenti tiek taktiniai lėktuvai, tiek strateginiai bombonešiai.
V. Jesino teigimu, tokia situacija esą „faktiškai keičia branduolinio ginklo statusą“, mat tokias JAV bombas Rusija esą galės vertinti jau ne kaip taktinius ginklus, o kaip strateginius.
Iš tikrųjų riba tarp taktinių ir strateginių branduolinių ginklų yra aiški: nedidelės galios – nuo 0,3 iki 50 kilotonų galios branduolinės bombos В-61-12 yra taktinės paskirties – skirtos specifinių taikinių naikinimui. Be to, daliniuose ji turėtų pasirodyti tik 2020 metais, bet tik kaip taktinės paskirties ginklai.
Tokia ginkluotė, kaip tarpžemyninės balistinės raketos, gabenančios po kelias ar net keliolika didelės galios – nuo kelių šimtų kilotonų iki kelių megatonų galios branduolines galvutes yra strateginė. Pastaroji nepasižymi ypač dideliu taiklumu (paklaida gali siekti kelis šimtus metrų), tačiau dėl didelės naikinamosios galios yra skirta strateginiams objektams, tokiems, kaip miestai, karinės bazės, raketų paleidimo šachtos.
Galiausiai, V. Jesino teigimu, naujos kartos JAV naikintuvai F-35 ir dar tik kuriami bombonešiai B-21 „Raider“ gali „lengvai atgabenti“ branduolines bombas В-61-12 ir jomis naikinti iki centrinius Rusijos pramonės rajonus ir didelius miestus, tarp jų ir Maskvą.
Tiesa, ir tokios generolo kalbos prieštarauja pačių aukštų Rusijos kariškių, politikų ir ypač ekspertų pareiškimams, kad „analogų pasaulyje neturinti Rusijos priešlėktuvinė gynybos sistema gali numušti bet ką“. Be to, Lietuvoje ar Latvijoje F-35 net nėra tūpęs (tokie lėktuvai sykį leidosi Estijoje).
Branduolines bombas В-61-12 gabenantys orlaiviai dislokuojami Vokietijoje arba Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje tokio tipo orlaivių nuolatiniam dislokavimui nėra nei tinkamos infrastruktūros, nei teisinių pagrindų, juo labiau, kad Lietuvos teritorijoje branduolinių ginklų dislokavimą draudžia šalies konstitucija.