PSO vengimą skiepytis šiemet priskyrė prie dešimties didžiausių grėsmių sveikatai. Sąmoningo skiepų vengimo daroma žala atsidūrė tame pačiame sąraše, kaip ir oro užterštumas, klimato kaita, Ebolos virusas ir ŽIV.
Iš visų Europos Sąjungos šalių praėjusiais metais nuo tymų protrūkio labiausiai nukentėjo Prancūzija (2018 kovo mėn. fiksuota 761 susirgimas), Graikija (549 susirgimai), Italija (391 susirgimas). Šiemet tymų užkratas traukėsi link Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau užfiksuoti 397 susirgimai tymais.
Tuo pat metu skiepų priešininkai prieš porą savaičių rinkosi į konferenciją Seime, kur kalbėjo apie tariamą skiepų žalą. Tokių asmenų ar sambūrių, kurie ignoruoja profesionalių gydytojų įspėjimus apie atsinaujinusius tymų ir kitų skiepais išnaikintų ligų protrūkius netrūksta visame pasaulyje. Tokiais sambūriais ir pačia audringa diskusija naudojasi ne tik jų dalyviai, bet ir liūdnai pagarsėję judėjimai, siejami su Kremliumi.
Prieš kelias dienas Atėnų dienraščio „Kathimerini“ angliškoje versijoje pasirodžiusiame straipsnyje „Rusijos dezinformacija ir tymų protrūkis Graikijoje“ „antivakserių“ judėjimas, o tuo pačiu ir išaugęs susirgimų skaičius, siejamas su Rusijos trolių ir botų, netikrų automatizuotų paskyrų, skleidžiamomis melagingomis naujienomis, prie kurių prisideda ir kai kurie šalies politikai.
Trolių iš Rusijos vaidmuo
Praėjusiais metais leidinyje „American Journal of Public Health“ išspausdintame tyrime „Ginkluotoji sveikatos komunikacija: „Twitter“ botai ir Rusijos troliai stiprina vakcinų debatus“ aiškinama, kad, palyginti su įprastais vartotojais, Rusijos troliai, išmanieji botai ir „turinio teršėjai“ „Twitter‘yje“ dažniau skelbė su vakcinacija susijusią informaciją laikotarpiu nuo 2014 iki 2017 metų.
„Turinio teršėjai“ buvo labiau linkę dalintis vakcinų naudą neigiančiu turiniu, o Rusijos troliai palaikė abi puses. Apsimesdami tikrais vartotojais, jie skelbė kraštutinai vieną ar kitą nuomonę remiančias žinutes, taip keldami sumaištį ir nuomonių priešpriešą visame socialiniame tinkle. Trolių žinutės dažniausia buvo žymimos „#VaccinateUS“ grotažyme.
Tyrėjai rado šių trolių ir botų sąsajų su Rusijos interneto tyrimų agentūra, kėlusia sumaištį 2016 metų JAV Prezidento rinkimų metų.
Vienas iš tyrimo autorių, Džordžo Vašingtono Universiteto profesorius Deividas Broniatovskis, „RFE/RL“ teigė neaptikės jokių Rusijos bandymo silpninti Vakarų demokratijas įtikinant šalių gyventojus nesiskiepyti, ženklų. Tai buvo tik dirbtiniu būdu pakurstytos diskusijos, išryškinančios nuomonių poliarizaciją.
Pasak mokslininko, tai – „gerai žinoma strategija, kai įsikišant į tam tikrą interesų grupę, diskutuojančią tam tikra tema, jai po truputį teigiamos naujos to paties diskurso idėjos.“ Kai troliai įgyja grupės pasitikėjimą, kiti jos nariai ima dalintis jų skleidžiamu turiniu.
Ta pati dezinformacijos platinimo ir sumaišties kėlimo strategija naudojama kalbant ir kitomis jautriomis temomis – apie politiką, emigraciją, globalizacijos iššūkius, abortus, sveikatos apsaugą ir t.t. Šių atakų siekis – supriešinti žmones, padaryti juos pasimetusiais ir silpnesniais.
Tiesa, būtent ši botų ir trolių studija parodė, kad toks Kremliaus bandymas sukelti sukiršinti gyventojus, bent jau Amerikoje, buvo neefektyvus. Tik labai nedidelė tikrų „Twitter“ vartotojų dalis atsiliepė į tokias žinutes, kaip „privalomos #vakcinos pažeidžia konstitucijos saugomą religijos laisvę“ arba „ar žinojote apie slaptą #vakcinų sužalotų vaikų vyriausybės duomenų bazę?“.
Mokslininkai spėja, kad taip nutiko dėl to, jog dauguma amerikiečių pasitiki vakcinavimo nauda, o botų kurti pranešimai buvo pernelyg nutolę nuo realybės, kad į juos būtų sureaguota.
Europiečiai propagandai jautresni
Europa pademonstravo žymiai didesnį jautrumą „antivakserių“ skleidžiamai propagandai. Praėjusiais metais nuo to ypač nukentėjo Ukrainos gyventojai.
PSO duomenimis, 2018 metais čia užfiksuota 35 120 tymų atvejų, kai 2017 metais jų buvo tik 5000. Ukrainos sveikatos ministras šį protrūkį susiejo su vykstančiu karu, nepatikimomis iš Rusijos importuojamomis vakcinomis ir aktyviu „antivakserių“ judėjimu.
„Šių dezinformacijos kampanijų tikslas yra užtvindyti diskursą „antivakserių“ propaganda, sukuriant klaidingo skiepus neigiančio ir skiepus palaikančio diskurso lygiavertiškumo jausmą. Botai padeda tai padaryti, kartodami ir skleisdami tą patį naratyvą šalių, į kurias šios atakos nukreiptos, gimtąja kalba įvairiuose socialiniuose tinkluose“, – rašoma Graikijos dienraštyje.
Graikijoje, kuri praėjusiais metais ypač sunkiai išgyveno tymų protrūkį, „antivakserių“ argumentais žmonių simpatijas bandė užkariauti radikalių kairiųjų partija „Syriza“, pateikusi pasiūlymą leisti šeimoms atsisakyti skiepyti vaikus.
Be to, šių metų pradžioje aptikti trys galimai trolių Graikijoje išplatinti pranešimai, kuriuose melagingai teigiama, esą Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pripažino, jog skiepai sukelia autizmą. Šiais pranešimais akimirksniu pasidalijo įtariami Rusijos botai.
Panašu, kad tokie propagandos skleidimo įrankiai veikia, nes žmonės, ieškodami informacijos apie skiepus, negali susidaryti nuoseklios ir patikimos nuomonės.
Be to, viena Kanados antropologinės krypties universiteto atlikta studija parodė, kad net 71 proc. populiariausių „Google“ paieškos rezultatų, vykdant paiešką su raktažodžiu „skiepai“, buvo „antivakserių“ poziciją palaikančios interneto svetainės.
Tyrimo autorė Anna Kata internetą pavadino „modernia Pandoros dėže“, kurioje mokslinė tiesa yra atstumiama, o dėmesio sulaukia tik dezinformacija su informacijos priemaišomis.
Šių metų kovo 1 d. paskelbtame Londono Karalienės Marijos Universiteto mokslininkų tyrime „Europietiškojo populizmo ir dvejonių dėl skiepų iškilimas“ taip pat ieškota sąsajų tarp politinių motyvų ir „antivakserių“ judėjimo. Pagrindinis tyrimo autorius, dr. Johnathanas Kennedy, žurnalui „Science Daily“ sakė: „Tikėtina, kad mokslinį populizmą lemia panašūs jausmai, kaip ir politinį populizmą, pavyzdžiui, didelis atstumtos ir nepripažintos gyventojų dalies nepasitenkinimas elitu ir ekspertais. <...> Net jei programos objektyviai gerina tų pačių gyventojų grupių sveikatą, visuomenė, nepasitikinti elitu ir ekspertais, į jas taip pat žiūri nepatikliai.“
Taigi, populistinės Europos politinės partijos taip pat remia skiepų būtinumą neigiantį požiūrį, taip tikėdamosi laimėti daugiau rinkėjų balsų.
Lietuvoje balandžio 1 d. skiepų kritikai Seime suorganizavo diskusiją „Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai“. Ją rengė Seimo narys Dainius Kepenis, spaudoje pasižymėjęs melagingomis replikomis, esą vakcinose yra aborto liekanų, ir verslininkas Ugnius Kiguolis. „Antivakserių“ konferencijoje patirtimi dalijosi ir kitas valstiečių frakcijos narys, Mindaugas Puidokas, pasakojęs, jog vaikystėje pats buvo nukentėjęs nuo nekokybiško skiepo.